Tai labai jaudinanti žmonių ir gyvūnų pasaulio istorija. Šis mažas Pietų Amerikos magelaninis pingvinas kiekvienais metais įveikia 8000 km atstumą iki Brazilijos paplūdimio, kuriame jis susitinka su gyvybę jam išgelbėjusiu žmogumi. Tai skamba kaip pasaka, tačiau visa tai yra tikra.
Abejingų nepaliekanti magelaninio pingvino Dindim istorija
78 m. amžiaus į pensiją išėjęs mūrininkas ir šiuo metu nepilnu etatu dirbantis žvejys Joao Pereira de Souza, gyvenantis salos kaime netoli Rio de Žaneiro (Brazilija), 2011 m. vietiniame paplūdimyje surado ant uolų gulintį nedidelį magelaninį pingviną.
Pingvinas buvo padengtas nafta ir jo jėgos labai sparčiai seko. Joao išgelbėjo pingviną, kurį pavadino Dindim, nuvalė nuo jo plunksnų naftą ir kasdien maitino jį žuvimi, tokiu būdu atstatydamas jo jėgas.
Po savaitės reabilitacijos Joao pabandė sugrąžinti pingviną atgal į gamtą. Tačiau Dindim jau buvo užmezgęs tvirtą ryšį su jį išgelbėjusiu žmogumi, todėl jo nepaliko.
„Jis išbuvo su manimi 11 mėnesių, o kai jam užaugo naujos plunksnos, jis dingo“, – teigė pingvino gelbėtojas.
Tačiau mažojo bičiulio ilgai laukti nereikėjo. Vos po kelių mėnesių jis sugrįžo į tą patį paplūdimį. Jis pastebėjo Joao žvejojantį ir nusekė paskui jį namo, pasilikdamas su juo iki metų pabaigos.
Įdomiausia tai, kad šis ciklas tęsėsi pastaruosius dvylika metų. Kiekvienais metais Dindim maždaug aštuonis mėnesius praleidžia su Joao, o likusį metų laiką, kaip manoma, praleidžia Argentinos ir Čilės Patagonijos pakrantėse.
Pingvinas niekuomet nepamiršo savo geriausio draugo
„Aš myliu šį pingviną kaip savo vaiką ir žinau, kad jis myli mane. Jis daugiau nieko neprisileidžia. Jei kas nors bando jį paliesti, iš karto pradeda gnaibyti snapu.
Jis guli man ant kelių, leidžiasi prausiamas po dušu, paimamas ant rankų, maitinamas sardinėmis“, – pasakojo Joao.
Visi sakė, kad pingvinas nesugrįš, tačiau aplankyti savo draugo pingvinas grįžta jau dvyliką metų. Jis atkeliauja birželį ir būna iki vasario.
Joao teigimu, kiekvienais metais pingvinas tampa vis meilesnis – atrodo, kad kiekvienas susitikimas paverčia jį dar laimingesniu.
„Iki šiol nesu matęs nieko panašaus. Manau, kad pingvinas laiko Joao savo šeimos dalimi, ar net pingvinu.
Pamatęs Joao, pingvinas ima vizginti uodegą kaip šuniukas ir džiaugsmingai gagenti“, – teigė iš žvejo interviu ėmęs biologas profesorius João Paulo Krajewski.
Pingvinai gyvena apie 25 metus ir garsėja savo ištikimybe draugams, būdami su savo partneriu iki mirties.
Didėjanti vandenynų tarša kelia grėsmę gyvūnams
Nors yra žinoma, jog šimtai magelaninių pingvinų natūraliai migruoja tūkstančius kilometrų į šiaurę ieškodami maisto, aplinkosaugininkams nerimą kelia tai, kad pastaruoju metu šie vandenynų gyvūnai vis dažniau pastebimi Brazilijos paplūdimiuose.
Rio de Žaneiro valstybinio universiteto okeanografas profesorius David Zee teigė, kad iš dalies tai yra susiję su klimato kaita pasaulyje.
Jis pasakojo, kad kasmet stiprios vandenyno srovės iš Folklando regiono pagauna ir į Brazilijos pakrantę atplukdo daugybę vandenyno gyvūnų, tokių kaip ruoniai, banginiai, delfinai, vėžliai ir pingvinai.
Tai tampa vis didesne problema dėl aplinkos pokyčių ir dažnėjančio El Ninjo reiškinio, kai Ramusis vandenynas ilgą laiką šyla.
Vandenyno gyvūnai sutrinka ir pasimeta, kadangi iš savo įprastų buveinių jie nubloškiami į teritorijas, kuriose negali išgyventi.
Profesorius pridūrė, kad jūros gyvūnams kyla „didesnis pavojus dėl tebesitęsiančios vandenynų taršos nafta ir kitomis medžiagomis, kurias išlieja naftos tanklaiviai“.
Laimei, Joao ir Dindim istorija yra sėkminga, nepaisant to, kad Brazilijoje draudžiama laikyti laukinius gyvūnus kaip augintinius.
„Profesionalai, dirbantys su gyvūnais, stengiasi išvengti tokių santykių, kad galėtų gyvūną sugrąžinti į laukinę gamtą“, – teigė profesorius Krajewski.
Laimei, kaip pridūrė Krajewski, „šiuo konkrečiu atveju valdžia leido Dindim pasilikti su Joao dėl jo gerumo“.
