Kovo 14 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos biuro techninis vadovas, atsakingas už tymus, pareiškė, kad 2024 m. Europoje užregistruota beveik 130 000 tymų atvejų yra nepriimtina ir reikia imtis „neatidėliotinų veiksmų“.
Draganas Jankovičius turėjo omenyje neseniai paskelbtą PSO ir UNICEF ataskaitą, kurioje 2024 m. Europos regione užfiksuota 127 350 tymų atvejų, t. y. dvigubai daugiau nei ankstesniais metais ir daugiausiai nuo 1997 m.
Šį regioną sudaro 53 Europos ir Vidurio Azijos šalys.
PSO ir UNICEF ataskaita kelia nerimą
Ataskaitoje teigiama, kad daugiau kaip 40 proc. visų regione užregistruotų atvejų sudarė vaikai iki 5 metų amžiaus, o daugiau kaip pusę užregistruotų atvejų reikėjo hospitalizuoti. Be to, remiantis preliminariais duomenimis, pranešta apie 38 mirties atvejus.
D. Jankovičius sakė, kad agentūra pastebėjo, jog 2024 m. pabaigoje atvejų skaičius sumažėjo, tačiau paprastai metų pradžioje atvejų skaičius padidėja.
Europos regione dauguma atvejų įvyksta vasario-gegužės mėnesiais, pažymėjo jis ir sakė: „Tai yra savalaikis raginimas imtis veiksmų“.
Pasak jo, siekiant apsaugoti vaikus, kurie COVID-19 pandemijos metu nebuvo paskiepyti įprastiniais skiepais, būtina skubiai vykdyti kompensuojamąsias imunizacijos kampanijas.
Ataskaitoje teigiama, kad 2018 m. ir 2019 m. buvo stebimas atvejų pagausėjimas: atitinkamai užregistruota 89 000 ir 106 000 atvejų.
Imunizacijos apimtys sumažėjo
Po to, kai COVID-19 pandemijos metu imunizacijos apimtys atsiliko, 2023 ir 2024 m. atvejų vėl gerokai padaugėjo, aiškinama ataskaitoje, nes daugelyje šalių skiepijimo apimtys dar negrįžo į prieš pandemiją buvusį lygį, o tai didina protrūkių riziką.
Techninis vadovas paragino šalis apibrėžti ir nustatyti konkrečias priežastis, dėl kurių jų gyventojai prastai priima vakciną, nesvarbu, ar tai būtų sveikatos sistemos, švietimo, ar socialinių veiksnių problemos.
Ataskaitoje teigiama, kad 2024 m. Europos regionui teko trečdalis visų tymų atvejų pasaulyje. Vien 2023 m. 500 000 vaikų visame regione negavo pirmosios tymų vakcinos (MCV1) dozės, kuri turėtų būti skiriama teikiant įprastines imunizacijos paslaugas.
2023 m. Bosnijoje ir Hercegovinoje, Juodkalnijoje, Juodkalnijoje, Šiaurės Makedonijoje ir Rumunijoje MCV1 vakcina buvo paskiepyta mažiau nei 80 proc. reikalavimus atitinkančių vaikų, t. y. gerokai mažiau nei 95 proc. aprėpties rodiklis, reikalingas kolektyviniam imunitetui išlaikyti.
Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Juodkalnijoje MCV1 skiepijimo apimtys pastaruosius penkerius ar daugiau metų buvo mažesnės nei 70 proc. ir 50 proc. atitinkamai.
Praėjusiais metais daugiausia atvejų regione užregistruota Rumunijoje – 30 692 atvejai, po jos seka Kazachstanas – 28 147 atvejai.
Jankovičius sakė, kad iki šiol daugiausia atvejų užregistruota Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje, tačiau protrūkis palietė ir Vakarų Europos šalis, pavyzdžiui, Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Vokietiją. Jis taip pat atkreipė dėmesį į atvežtinius ligos atvejus.
„Šiuo metu neįmanoma kontroliuoti atvežtinių atvejų, manau, kad tik kelios šalys Europos pietuose ir vakaruose, Ispanija ir Prancūzija, praneša apie atvežtinius atvejus“, – teigė Jankovičius.
Jis pažymėjo, kad vien 2025 m. sausio mėn. pranešta apie 3 000 tymų atvejų.
