Rugpjūčio 16 d. BMW automobilis, kuriuo keliavo penki paaugliai, M9 greitkeliu netoli Mūno, Kildero grafystėje, Airijoje, važiavo prieš eismą ir kaktomuša susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu. Visi penki paaugliai žuvo. Keturi kitame automobilyje buvę žmonės, tarp jų septynerių metų berniukas, buvo sunkiai sužeisti.
Po šešių dienų A66 kelyje netoli Midlsbro, Anglijoje, prieš eismą važiavęs automobilis susidūrė su Klivlando policijos ginkluoto reagavimo padalinio automobiliu. Žuvo visi septyni abiejuose automobiliuose buvę žmonės.
Nors tai buvo atskiri incidentai, sunku nepastebėti jų sąsajų. Keli per avariją A66 kelyje žuvę žmonės anksčiau „TikTok“ buvo skelbę neatsakingo ir pavojingo vairavimo vaizdo įrašus; šie įrašai platformoje liko ir po avarijos.
Airijos žiniasklaida kai kuriuos M9 avarijoje žuvusius paauglius siejo su automobilių vagysčių, pavogtų automobilių vairavimo pramogai ir tokio elgesio demonstravimo internete siekiant sulaukti dėmesio subkultūra.
Pavojingą elgesį skatina dėmesio vaikymasis
Kiberpsichologė Mary Aiken tokį elgesį yra apibūdinusi kaip „clout chasing“ – dėmesio ir populiarumo vaikymąsi, kai žmonės vienu metu užsiima keliomis tarpusavyje susijusiomis veiklomis, pavyzdžiui, vairuoja ir kartu kuria turinį, kurį vėliau skelbia arba tiesiogiai transliuoja internete.
Ypač pavojinga tai, kad turinį platinantis algoritmas skatina vis rizikingesnį elgesį. Vaizdo įrašas, kuriame žmogus važiuoja leistinu greičiu, nesulauks dėmesio, tačiau įrašas, kuriame kas nors ankstyvą rytą 190 km/val. greičiu lekia priešinga greitkelio eismo kryptimi, jo sulauks.
Baimė dėl žiniasklaidos poveikio vaikams nėra nauja. XX a. šeštajame dešimtmetyje Vakarų šalių namuose atsiradus televizijai, pasigirdo kritikos, kuri šiandien skamba pažįstamai.
JAV Federalinės ryšių komisijos pirmininkas Newtonas Minow 1961 m. Amerikos televiziją pavadino „didžiule dykyne“. Televizorius imtas vadinti kvailių dėže, elektronine aukle.
Nors dalis šios kritikos tam tikru mastu buvo pagrįsta, nemaža jos dalis atspindėjo su populiariąja kultūra susijusį socialinių sluoksnių nerimą, pridengtą susirūpinimu pažintiniais gebėjimais.
Panašiai ir XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios kritika, kurioje „Simpsonai“ buvo vaizduojami kaip artėjančio civilizacijos žlugimo pranašas, dabar atrodo absurdiška – juolab kad ankstyvieji šio serialo sezonai beveik naiviai tikėjo branduolinės šeimos galia.
Socialinių tinklų veikimo principas pasikeitė
Pasikeitė grįžtamojo ryšio ciklas. „TikTok“, „Instagram“ ir „YouTube“ ne tiek transliuoja turinį, kiek reaguoja į vartotoją. Dėmesys matuojamas sekundė po sekundės, o rodomas turinys nuolat koreguojamas taip, kad žmogus kuo ilgiau liktų platformoje.
Automatinis atkūrimas panaikina poreikį apsispręsti, ar tęsti žiūrėjimą, begalinis slinkimas pašalina struktūrinį signalą, nurodantį vartotojui sustoti, o algoritminis turinio srautas pritaiko turinį prie pomėgių, nors ne visada aišku – žiūrovo ar turinio atrinkėjo.
Šios kruopščiai sukurtos dizaino funkcijos šiuo metu yra teisminių ginčų objektas. Praėjusį mėnesį 29 JAV valstijų generaliniai prokurorai Ouklande stojo į teisminę kovą su „Meta“, teigdami, kad „Instagram“ begalinis slinkimas, automatinis atkūrimas ir rekomendacijų algoritmai buvo sukurti taip, kad sukeltų vaikams priklausomybę.
Liepą Europos Komisija paskelbė preliminarias išvadas, kad tos pačios funkcijos pažeidžia Skaitmeninių paslaugų aktą.
Manipuliatyvūs mechanizmai – ne tik socialiniuose tinkluose
Šis modelis neapsiriboja socialinių tinklų turinio srautais. „EA Sports“ per vienus finansinius metus iš „Ultimate Team“ uždirbo 1,6 mlrd. JAV dolerių, o nemaža šių pajamų dalis buvo gauta iš FC žaidimo (anksčiau – FIFA). Žaidėjai perka paketus, kuriuose atsitiktine tvarka gauna skaitmeninius futbolininkus, tikėdamiesi vertingos kortelės, tačiau nežinodami tikimybės ją gauti.
Norvegijos vartotojų taryba manipuliatyvų šio modelio dizainą aprašė 2022 m. ataskaitoje; tais pačiais metais „Fairplay“ ir Skaitmeninės demokratijos centras pateikė skundą JAV Federalinei prekybos komisijai, o Europos Parlamentas 2025 m. lapkritį paragino uždrausti socialiniuose tinkluose naudojamas „loot boxes“ (liet. „grobio dėžutes“), kai jos skatina į azartinius lošimus panašų vaikų elgesį.
Šiuos mechanizmus sieja ta pati dizaino logika: jie išnaudoja tarpą tarp sprendimo ir veiksmo. Paketą atidarantis vaikas to nesuvokia kaip statymo. „TikTok“ turinį slenkantis paauglys nejaučia priimantis sprendimą slinkti toliau, nes pats dizainas panaikino momentą, kuriuo toks sprendimas būtų priimamas.
Masačusetso generalinio prokuroro skunde prieš „Meta“ teigiama, kad tokios funkcijos kaip begalinis slinkimas yra „sąmoningai sukurtos tam, kad sukeltų vaikams priklausomybę“.
Kinijoje vaikams taikoma kitokia „TikTok“ versija
„Douyin“, kiniškoji „TikTok“ versija, visiems patvirtintą paskyrą turintiems jaunesniems nei 14 metų vartotojams pagal numatytuosius nustatymus įjungia jaunimo režimą. Jų dienos limitas – 40 minučių, o jam pasibaigus programėlė sustabdoma. Ja negalima naudotis nuo 22 val. iki 6 val. Jaunimo režimo algoritmas rodo mokslinius eksperimentus, muziejų parodas ir istorinį turinį.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas 2025 m. lapkritį šį skirtumą apibendrino taip: Kinija eksportuoja tai, kas bukina jaunų žmonių protus, o tai, kas juos lavina, pasilieka savo gyventojams. „ByteDance“ kuria dvi to paties produkto versijas: vieną su struktūrinėmis apsaugos priemonėmis Kinijos vaikams, kitą – be jų – visiems likusiems.
Algoritmiškai optimizuotas turinio srautas gali nustatyti, koks turinys priverčia konkretų keturiolikmetį žiūrėti iki trečios valandos nakties, ir pateikti jam dar daugiau tokio turinio. Tačiau kai rodomas turinys yra vaizdo įrašas, kuriame žmogus važiuoja priešpriešinio eismo kryptimi, o atlygio sistema skatina kurti dar daugiau tokių įrašų, žodis „funkcija“ ima atrodyti visiškai nepakankamas.
