Kumelė Dženė tuo pačiu maršrutu Frankfurte (Vokietija) keliauja kiekvieną rytą jau 20 metų, nuo pat tada, kai jos šeimininkas, dabar 85 metų amžiaus, nebegalėjo jodinėti.
Ji mėgsta pakeliui sveikintis su jai pažįstamais žmonėmis ir stabtelėjusi gauti skanėstų iš kai kurių savo mėgstamiausių žmonių.
Vietiniai gyventojai su ja elgiasi kaip su žvaigžde ir patys sutvarko tai, ką ji palieka po savęs, keliaudama per miestą.
Ant jos apynasrio yra užkabintas popieriaus lapelis, kuriame rašoma:
„Mano vardas yra Dženė. Aš nepabėgau, tiesiog vaikštau. Ačiū.“
Tačiau policija dažnai sulaukia skambučių iš žmonių, kurie nežino šio susitarimo. Policija puikiai žino šią kumelę ir jos savininką, o per pastaruosius 17 metų dėl jos nebuvo nei vieno incidento.
Vietinis veterinaras reguliariai patikrina kumelės sveikatą. Ji yra puikios sveikatos, o jos unikalus gyvenimo būdas nekelia jokios rizikos.
Apie Dženę parašyta ir poema
„Aš esu kumelė Dženė ir einu pasivaikščioti,
Aš darau tai kas rytą – tai naudinga sielai,
Kasdien eiti pažįstamu keliu,
Tai saugu ir naudinga – man tai patinka,
Kadaise ant mano nugaros jodinėjo žmogus,
Dabar jis negali joti, jam trūksta įgūdžių,
Bet žinau, kad jis taip pat mėgo pasivaikščioti šiuo keliu,
Tai yra tai, ko jis norėtų – dabar kuriu jo prisiminimus.
Jis žino, kur aš keliauju, kai sveikinuosi su mūsų senais draugais.
Todėl širdyje žino, kad jo kelionė niekada nesibaigs.
Ir kai grįžtu pas jį, jis laukia ten.
Tai geriausia, ką galiu padaryti, kad parodyčiau, jog jis man rūpi.“
