Šį mėnesį prancūzų mokslininkui buvo neleista įvažiuoti į Jungtines Valstijas po to, kai imigracijos pareigūnai jo telefone rado JAV prezidentą Donaldą Trumpą kritikuojančių tekstinių žinučių, kurios, kaip pranešama, „gali būti laikomos terorizmu“.
Mokslininkas apkaltintas neapykanta D. Trumpui
Pasak prancūzų laikraščio „Le Monde“, kosmoso tyrėjas, kurio pavardė nenurodoma, per atsitiktinį patikrinimą buvo patrauktas į šalį, pareigūnai apieškojo jo darbo kompiuterį ir asmeninį telefoną.
Agentūros „Agence France-Presse“ (AFP) kalbintas diplomatinis šaltinis teigia, kad incidentas įvyko kovo 9 d., o jo telefone rastose žinutėse buvo aptariamas D. Trumpo administracijos elgesys su mokslininkais.
„Pranešama, kad jis buvo apkaltintas žinutėmis, kuriose atsispindi neapykanta Trumpui.
Pranešama, kad jo profesinė ir asmeninė įranga buvo konfiskuota, o mokslininkas kitą dieną buvo išsiųstas atgal į Europą“, – teigė leidinys.
Valdžios institucijos esą apkaltino mokslininką „neapykantos ir konspiracinėmis žinutėmis“ ir „prieš išsiunčiant jį iš JAV buvo informuotas apie FTB tyrimą, dėl kurio kaltinimai buvo panaikinti“.
Prancūzijos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ministras Filipas Baptistas sakė, kad buvo informuotas, jog mokslininkui, kuris vyko į konferenciją netoli Hjustono (Teksaso valstija) pagal Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro užduotį, buvo „neleista įvažiuoti į Jungtines Amerikos Valstijas prieš jį išsiunčiant“.
F. Baptistas gina Prancūzijos mokslininkus
„Akivaizdu, kad Amerikos valdžios institucijos ėmėsi šios priemonės, nes mokslininko telefone buvo susirašinėjama su kolegomis ir draugais, kuriuose jis išreiškė asmeninę nuomonę apie D. Trumpo administracijos vykdomą mokslinių tyrimų politiką.
Nuomonės laisvė, laisvi moksliniai tyrimai ir akademinė laisvė – tai vertybės, kuriomis ir toliau didžiuosimės. Ginsiu visų Prancūzijos mokslininkų teisę būti joms ištikimoms ir kartu gerbti įstatymus“, – savo pareiškime teigė F. Baptistas.
Baptistas anksčiau atvirai kritikavo Trumpo administraciją dėl mokslinių tyrimų biudžetų mažinimo. Tą pačią dieną, kai mokslininkams buvo uždrausta įvažiuoti į JAV, jis paskelbė laišką, kuriame siūlė amerikiečių mokslininkams persikelti į Prancūziją.
„Daugelis gerai žinomų mokslininkų jau abejoja savo ateitimi Jungtinėse Valstijose. Natūralu, kad norėtume priimti tam tikrą jų skaičių“, – kovo 9 d. rašė Baptistas.
Baptistas paprašė mokslinių tyrimų vadovų atsiųsti jam „konkrečių pasiūlymų šia tema, susijusių su prioritetinėmis technologijomis ir mokslo sritimis“.
Baptistas taip pat kritikavo Eloną Muską kovo 12 d. duodamas interviu, kurį paskelbė socialiniame tinkle „X“.
„Girdėjau Eloną Muską sakant, kad Tarptautinė kosminė stotis turėtų būti uždaryta 2027 metais. Apie ką mes kalbame? Apie „Space X“ vadovą? Apie Amerikos viešojo administravimo vadovą? Visa tai neturi jokios prasmės“, – rašė jis.
Šios savaitės pradžioje paskelbta, kad Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) planuoja panaikinti savo mokslinių tyrimų biurą, todėl darbo gali netekti daugiau kaip 1 000 mokslininkų ir kitų darbuotojų.
Mokslininkai padeda moksliškai pagrįsti taisykles, saugančias žmonių sveikatą ir ekosistemas nuo aplinkos teršalų.
Remiantis dokumentais, kuriuos peržiūrėjo Atstovų Rūmų Mokslo, kosmoso ir technologijų komiteto Demokratų partijos darbuotojai, iš darbo gali būti atleisti net 1155 chemikai, biologai, toksikologai ir kiti mokslininkai, t. y. 75 proc. mokslinių tyrimų programos darbuotojų.
Planuojamus atleidimus, kuriuos D. Trumpo administracija įvertino kaip platesnio siekio sumažinti federalinės valdžios dydį ir padidinti jos veiksmingumą dalį, kritikai įvertino kaip didžiulį ilgalaikės EPA misijos – saugoti visuomenės sveikatą ir aplinką – griovimą.
