JAV prezidentas Donaldas Trumpas balandžio 2 d. paskelbė, kad daugumai į JAV importuojamų prekių bus taikomi dideli muitai, kurie paveiks daugiau kaip 100 šalių, įskaitant negyvenamas teritorijas vandenyno viduryje.
Manoma, kad šis sprendimas sukels chaosą tarptautinėje ekonomikoje ir padidins susirūpinimą dėl artėjančios recesijos.
Dar blogiau, kaip praneša „Cointelegraph“, panašu, kad yra požymių, jog šias gluminančias priemones sukūrė dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotas.
Galimai pasinaudota dirbtiniu intelektu
Iš esmės D. Trumpo tarifų normos padalija JAV ir tam tikros šalies prekybos deficitą iš visų iš tos šalies importuotų prekių vertės, o tada rezultatą dalina iš dviejų.
Stebėtojai greitai pastebėjo, kad tokie pokalbių robotai, kaip „OpenAI“ „ChatGPT“, buvo linkę atkartoti šį skaičiavimą, o tai leidžia manyti, kad vangūs administracijos pareigūnai, norėdami parengti planą, galėjo pasinaudoti šia technologija.
Kriptovaliutų prekiautojas Jordanas „Cobie“ Fishas „ChatGPT“ paklausė, „koks būtų paprastas būdas apskaičiuoti tarifus, kuriuos reikėtų nustatyti kitoms šalims, kad JAV būtų vienodos sąlygos, kai kalbama apie prekybos deficitą. Nustatyk mažiausiai dešimt procentų“.
Dirbtinio intelekto įrankis mielai padėjo ir pasiūlė stulbinamai panašią formuluotę, pagal kurią prekybos deficitas dalijamas iš viso importo, kad būtų apskaičiuota tarifų norma.
Tačiau net ir pokalbių robotas įspėjo, kad taip elgtis nebūtų labai prasminga.
„Taikant šį metodą neatsižvelgiama į sudėtingą tarptautinės prekybos dinamiką, pavyzdžiui, elastingumą, atsakomąsias priemones ir tiekimo grandinės niuansus, tačiau pateikiama aptaki, proporcinga taisyklė, skirta „suvienodinti sąlygas“, – rašė „ChatGPT“.
„Journal of Public Economics“ redaktorius Wojtekas Kopczukas taip pat sutiko, kad tai gali būti „ChatGPT“ darbas, tokį žingsnį palygindamas su „kvailiausiu klasės vaiku“, kuris neatliktų jokių pakeitimų.
Suskirsčius, kuri šalis nukentėjo stipriai, o kuri liko nepaliesta, išryškėja, kad nustatant naujas muitų normas iš esmės neatsižvelgiama į platesnį tarptautinės prekybos kontekstą.
Dar vienas „X“ socialinio tinklo naudotojas rašė, kad įtaria, jog jis taip pat yra priežastis, kodėl tokios šalys kaip Iranas, su kuriuo JAV iš esmės neprekiauja, taip lengvai išsisuka.
„Nėra prekybos = nėra prekybos deficito!“ – pridūrė jis.
Tai gali būti ne tik „ChatGPT“
Elono Musko dirbtinio intelekto pokalbių robotas „Grok“ pateikė panašų atsakymą į tą patį klausimą, siūlydamas koreguoti muitų tarifus „atsižvelgiant į deficito dydį“.
Ir vėl „Grok“ perspėjo, kad toks planas iš esmės nelogiškas ir gali būti nuostolingas.
„Pagal šį metodą daroma prielaida, kad tarifai tiesiogiai mažina importą didindami kainas, tačiau iš tikrųjų rezultatus apsunkina tokie veiksniai kaip paklausos elastingumas, valiutų kursai ir pasaulinės tiekimo grandinės.
Be to, kyla rizika, kad JAV vartotojams bus taikomos atsakomosios priemonės arba padidės išlaidos.
Norint iš tikrųjų „vienodų sąlygų“, reikėtų atsižvelgti į gamybos sąnaudas, subsidijas ir darbo standartus užsienyje – tai duomenys, kuriuos paprasčiausiai kiekybiškai įvertinti sunkiau“, – rašė pokalbių robotas „Grok“.
Panašų pasiūlymą pateikė ir „Anthropic“ pokalbių robotas „Claude AI“, pridėdamas tas pačias išlygas.
Ar šis modelis gali būti sutapimas?
Žinoma, kad visa tai gali būti ir sutapimas, tačiau Baltieji rūmai jau buvo kaltinami, kad naudodami dirbtinį intelektą rengia negrabiai parašytus įsakymus, kuriems būdingi tokių dirbtinio intelekto įrankių kaip „ChatGPT“ bruožai.
Administracija taip pat daug kalbėjo apie dirbtinio intelekto naudojimą valdymui: Elono Musko vadovaujamas Vyriausybės efektyvumo departamentas (DOGE) pasigyrė, kad naudoja šią technologiją, o Bendrųjų paslaugų administracija kovo mėnesį pristatė pokalbių robotą, skirtą agentūros darbuotojams padėti.
Tačiau, kas šioje istorijoje yra svarbiausia? Nepriklausomai nuo to, ar tai dirbtinis intelektas, ar ne, ekonomistai perspėja, kad tarifai yra neprotingi ir gali sužlugdyti pasaulio ekonomiką. Jau dabar matoma, kad akcijų rinka jau patyrė didelį smūgį.
