Lietuvoje vasaros vis dažniau primena pietų Europos karščius – termometro stulpelis kyla aukščiau 30 laipsnių, o tvankios naktys tampa dideliu iššūkiu ne tik mūsų savijautai, bet ir miego kokybei. Pernelyg aukšta temperatūra patalpose gali paveikti sveikatą, ypač jautresniems žmonėms – vaikams, vyresnio amžiaus gyventojams ar sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Todėl tampa vis svarbiau žinoti paprastus ir efektyvius būdus, kaip apsaugoti save ir namus nuo perkaitimo net ir neturint oro kondicionieriaus.
Gera žinia – yra daugybė nesudėtingų sprendimų, kurie nereikalauja didelių investicijų, bet leidžia reikšmingai pagerinti komfortą karštomis dienomis. Pradedant tinkamu langų atidarymo metu, baigiant protingu prietaisų naudojimu ar net aprangos pasirinkimu – visa tai gali turėti apčiuopiamą poveikį jūsų savijautai. Todėl pateikiame šešis praktiškus patarimus, kurie padės išlikti vėsiems net per didžiausius vasaros karščius.
1. Įsileiskite vėsų orą ir užtikrinkite oro srautą
Atidarykite langus priešingose namo pusėse, kad paskatintumėte oro srautą – išleisite įkalintą šiltą orą ir įleisite vėsesnį. Tai darykite tada, kai oro temperatūra lauke yra žemesnė nei viduje, o tai dažniausiai būna naktį arba ankstyvuoju dienos metu.
Butuose, kurių langai yra tik vienoje pusėje, atidarykite duris ir naudokite ventiliatorių, kad paskatintumėte oro srautą.
Namuose karštas oras kyla aukštyn, todėl, jei turite palėpės ventiliacijos angas arba langus, galite juos atidaryti ir taip išleisti dalį šilumos. Priešingu atveju karštas oras gali užsilaikyti antrame aukšte, kur galbūt miegate.
Papildoma izoliacija taip pat gali padėti sulaikyti šilumą vasarą, o žiemą sumažinti sąskaitas už energiją ir jos suvartojimą.
2. Dieną neleiskite į vidų patekti šiltesniam orui
Per karščius geriausia laikyti langus uždarytus, o žaliuzes ar užuolaidas užtrauktas, ypač toje namo pusėje, kur šviečia saulė.
Kai lauke tvyro karštis, svarbu užkirsti kelią šilumai patekti į namus – ypač per langus, kurie gali greitai paversti patalpas savotišku šiltnamiu. Todėl dieną, kai saulė kaitriausia, patariama laikyti langus sandariai uždarytus ir užtraukti žaliuzes, užuolaidas ar net naudoti šviesą atspindinčias langų plėveles.
Ypač svarbu saugoti tuos kambarius, kurių langai nukreipti į pietus ar vakarus – būtent jie įkaista labiausiai. Jei langų danga praleidžia šviesą, bet sulaiko karštį, galite sumažinti vidaus temperatūrą keliais laipsniais net be papildomo vėsinimo. Be to, pravartu išjungti nereikalingus šviesos šaltinius ir elektronikos prietaisus, kurie taip pat skleidžia šilumą.
3. Naudokite ventiliatorių
Ventiliatoriai yra sąlyginai pigus ir energiją taupantis būdas palaikyti oro judėjimą – jie gali padėti išlikti vėsiems net ir per pačius karščiausius vasaros laikotarpius.
Paprastas namų ventiliatorius sunaudoja nedaug elektros – jei jį naudotumėte visą parą, tai kainuotų apie 30 centų per dieną, priklausomai nuo modelio ir kintančios elektros kainos. Tuo tarpu modernus namų oro kondicionierius, naudojamas vidutiniškai 6–8 valandas per dieną, gali kainuoti apie 1–2 eurus per parą. Taigi, ventiliatorius yra kur kas ekonomiškesnis pasirinkimas, nors reikėtų nepamiršti, kad jis tik judina orą, o ne vėsina jį kaip oro kondicionierius.
Ventiliatorių galite pastatyti priešais atvirą langą, kad skatintumėte vėsaus oro patekimą iš lauko. Norėdami dar labiau sustiprinti vėsinimo efektą, prieš ventiliatorių padėkite dubenį su ledo kubeliais – oro srovė taps gaivesnė. Kryžminei oro srovei pasiekti galima naudoti kelis ventiliatorius skirtingose kambario vietose.
Portsmuto universiteto profesorius Mike’as Tiptonas pabrėžia, kad svarbu suprasti, kaip mūsų organizmas reaguoja į šilumą.
„Veido vėdinimas labiausiai pagerina šiluminį komfortą, tačiau viso kūno vėdinimas labiau padeda sumažinti kūno temperatūrą“, – teigia jis.
Tačiau profesorius įspėja: jei temperatūra patalpoje viršija 35 °C, ventiliatorius gali nesuteikti laukiamo efekto – priešingai, jis tik greičiau nukreipia karštą orą į kūną, tad naudinga stebėti ne tik pojūtį, bet ir faktinę temperatūrą.
4. Apribokite veiklą, kuri susijusi su karščiu
Orkaitės ir viryklės naudojimo metu ir po jo į namus patenka daug šilumos. Jei rinksitės šaltą maistą, pavyzdžiui, salotas, ypač karščiausiu dienos metu, galite išvengti bereikalingo šilumos išsiskyrimo.
Kiti prietaisai, pavyzdžiui, skalbimo mašinos ir indaplovės, taip pat gali skleisti šilumą, todėl stenkitės jų nenaudoti, kai oro temperatūra yra labai aukšta.
Karščio išsekimą taip pat gali sukelti didelė drėgmė – drėgmė ore, todėl verta sumažinti drėgmės lygį. Tai galite padaryti įvairiais būdais, pvz., po dušu prauskitės trumpiau ir naudodami vėsesnį vandenį, pašalinkite vandens perteklių nuo paviršių, kambarinius augalus išneškite į lauką.
5. Atvėsinkite save
Vėsus dušas gali padėti atvėsinti jūsų kūno temperatūrą ir sutaupyti pinigų bei energijos. Tačiau profesorius Tiptonas perspėja, kad nereikėtų persistengti.
„Svarbiausia stengtis, kad oda būtų kuo vėsesnė, bet tuo pačiu metu į ją tekėtų kuo daugiau kraujo. Jei bus per šalta, organizmas nutrauks kraujo pritekėjimą į odą ir sulaikys šilumą kūne, todėl ją bus sunkiau išvaryti“, – pataria Tiptonas.
Ant kūno uždėjus ledo paketą arba šalto vandens butelį, galima iš karto pajusti palengvėjimą. Kad išvengtumėte tiesioginio sąlyčio su oda, galite jį įvynioti į rankšluostį. Jūsų drabužiai taip pat gali tiesiogiai paveikti jūsų kūno temperatūrą.
Natūralūs pluoštai, tokie kaip medvilnė ir linas, padeda reguliuoti kūno temperatūrą, o laisvai krentantys drabužiai leidžia vėjeliui jus atvėsinti. Dėl šios priežasties medvilninė patalynė taip pat gali padėti komfortiškiau ir vėsiau miegoti, kai kambarį užplūsta karštas oras.
6. Ieškokite alternatyvios vietos
Jei namuose tampa per karšta, verta trumpam pasitraukti į viešąsias erdves su oro kondicionieriais ar storesnėmis sienomis. Daugelyje Lietuvos miestų tokių vietų netrūksta – tai bibliotekos, prekybos centrai, kino teatrai, muziejai ar net kai kurios kavinės, kuriose galite praleisti karščiausias dienos valandas.
Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė ar Vokietija, jau yra įdiegusios vadinamąsias „vėsias erdves“ – specialiai paruoštas patalpas gyventojams per karščius. Lietuvoje tokios iniciatyvos kol kas dar nėra įgyvendintos, tačiau daugelis viešųjų vietų natūraliai atlieka šią funkciją, tad verta pasinaudoti tuo, kas jau veikia – net bažnyčios ar seniūnijų pastatai vasarą gali būti vėsesni nei jūsų namai.
Taip pat verta pasinaudoti pavėsingomis lauko erdvėmis – parkais, skverais ar pakrantėmis, ypač jei jose yra fontanų ar vandens purkštuvų. Svarbiausia – stebėti savo savijautą ir vengti ilgalaikio buvimo įkaitusiose uždarose patalpose. Net trumpas buvimas vėsesnėje aplinkoje gali padėti atstatyti kūno temperatūros pusiausvyrą ir sumažinti perkaitimo riziką.
