Europa šiemet gali išgyventi vieną blogiausių miškų gaisrų sezonų istorijoje. Prancūzijoje ir Ispanijoje ugnis jau sunaikino šimtus tūkstančių hektarų miškų, privertė evakuoti daugiau kaip 250 tūkst. žmonių, o ekspertai perspėja, kad žemynas nėra pasirengęs naujai klimato realybei.
Sudegusių teritorijų plotas sparčiai artėja prie 2025 m. rekordo, o gaisrų gesinimo pajėgumai kai kur jau pasiekė savo ribas.
Ar tai blogiausi metai, kokius Europa kada nors patyrė dėl miškų gaisrų?
Prancūzijoje tai jau yra blogiausi metai per visą stebėjimo istoriją: sudegė 116 085 hektarai, o nuo sausio užregistruota 13 566 gaisrų, viršijant 2022 m. rekordą, kai sudegė 72 000 hektarų, kaip teigia šalies ministras pirmininkas Sébastien Lecornu.
Nors kai kurie gaisrai siaučia Viduržemio jūros regionuose, kur miškų gaisrai yra dažni, kitus, pavyzdžiui, netoli Bordo, paskatino išskirtinės sausros sąlygos.
„Gaisrai netoli Bordo yra gana neįprasti, nes jie apima Atlanto vandenyno regioną, o tai susiję su tuo, kad turėjome šią ilgą sausrą“, – teigia Stefanas Doerras, Svansio universiteto Miškų gaisrų tyrimų centro direktorius.
Ispanijoje, pasak Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo, nuo sausio sudegė daugiau nei 150 000 hektarų – tai šešis kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Kodėl Vakarų Europoje šiuo metu kyla tiek daug miškų gaisrų?
Daugelyje Europos regionų miškų gaisrai nėra naujiena.
„Viduržemio jūros regione gaisrai kildavo visada, jau tūkstančius metų. Skirtumas tas, kad dabar gaisrai kyla, bet jie yra daug, daug didesni ir daug, daug intensyvesni“, – sako Stokholmo universiteto Stokholmo atsparumo centro profesorius Tomas Elmqvistas.
Dėl besikeičiančio kraštovaizdžio pavojuje atsidūrė regionai, kuriuose paprastai gaisrų nebūdavo.
„Pietų Europoje per pastaruosius [kelis] dešimtmečius vis dažniau matyti, kaip apleidžiami kaimo plotai… ir [tai lėmė] krūmų bei krūmynų plitimą – susiformavo kitoks kraštovaizdis, kuris yra daug labiau pažeidžiamas šių milžiniškų gaisrų atžvilgiu“, – aiškina T. Elmqvistas.
Be to, didžioji dalis Europos šiuo metu kenčia nuo kritinės sausros, kuri birželio pabaigoje dar labiau paaštrėjo centrinėje ir vakarinėje Europoje. Didžiojoje žemyno dalyje šiais metais buvo užfiksuotos aukštesnės nei vidutinės temperatūros ir daugybė ilgai trunkančių karščio bangų. Tai prisidėjo prie miškų gaisrų intensyvėjimo.
„Biomasė tampa neįtikėtinai sausa, ir užsidegti jai reikia labai nedaug“, – teigia Elmqvistas.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per pastaruosius ketverius metus visoje Europoje miškų gaisrų nuniokotas žemės plotas padidėjo 57 %.
Dėl visuotinio atšilimo miškų gaisrų sezonai taip pat tampa ilgesni, o gaisrai – intensyvesni.
„Labiausiai tikėtina, kad tai susiję su klimato kaita. Kai prasideda užsitęsusios karščio bangos, o tai, žinoma, reiškia ir sausrą, gaisrų rizika padidėja gana dramatiškai. Taigi yra tiesioginis ryšys tarp klimato kaitos ir tikimybės, kad gaisrų sezonas taps ekstremalus“, – sako Doerras.
Ne tik Europa susiduria su šia nauja realybe
„Dabar žinome, kad beveik visose pasaulio dalyse, išskyrus keletą nedidelių išimčių, gaisrų sezonas tapo ilgesnis, o gaisrų intensyvumas padidėjo. Šis padidėjimas iš tiesų viršijo klimato modelių prognozes, taigi tai yra labai, labai aiškus rodiklis, kaip klimato kaita iš tikrųjų keičia gaisrų pobūdį visame pasaulyje“, – teigia Doerras.
Kol ugniagesiai vis dar kovoja su liepsnomis, mokslininkai perspėja, kad tokie ekstremalūs gaisrų sezonai ateityje gali kartotis vis dažniau. Tai reiškia, kad Europa ir likęs pasaulis turės prisitaikyti prie vis naujų klimato kaitos keliamų iššūkių.
