Dirbtinis intelektas (DI) dominuoja ekonomikoje ir yra pasaulinės politikos darbotvarkės prioritetas. Reklamos apie jį yra visur. Jūsų mėgstamas menininkas tikriausiai jau kurį laiką eksperimentuoja su juo, o finansų konsultantas, kurio paslaugomis naudojatės, greičiausiai kasdien klausia patarimų dėl jūsų asmeninių finansų.
Ir kai į šią technologiją investuojami šimtai milijardų eurų, gali atrodyti, kad visas pasaulis sulaikęs kvapą laukia, kol DI taps superintelektualus ir stebuklingai atves mus į utopinę erą. Toks optimizmas neabejotinai gniaužia kvapą ir yra neišvengiamas. Tačiau jei jaučiate nerimą dėl DI, tikrai nesate vieni.
Nemaža dalis žmonių dėl DI jaučia nerimą
Pagal naują „Reuters“ apklausą, atliktą kartu su įmone „Ipsos“, net 71 proc. amerikiečių nerimauja, kad dėl spartaus dirbtinio intelekto plitimo daugelis darbuotojų visam laikui neteks darbo – šis skaičius stulbinamai kontrastuoja su absurdišku DI pramonės reklamos keliamu triukšmu.
Apklausa, kurioje rugpjūčio mėnesį dalyvavo daugiau nei 4 400 suaugusiųjų, taip pat parodė, kad 67 procentai respondentų mano, jog DI sukels pasekmes, kurių negalėsime kontroliuoti. 47 procentai respondentų tiesiogiai pareiškė, kad DI yra žalingas žmonijai, palyginti su mažiau nei trečdaliu respondentų, kurie teigė, kad tai nėra tiesa.
Darbo vietų naikinimas buvo viena iš pagrindinių problemų, ir tai buvo pagrįsta. Tai jau vyksta mažesniu mastu, kai kurie įmonių vadovai viešai džiaugiasi, kad savo darbuotojus keičia dirbtinio intelekto agentais. O tokių pramonės lyderių kaip „OpenAI“ generalinis direktorius Samas Altmanas dažnai sako, kad jų sistemos gali sunaikinti ištisas profesijas ir automatizuoti dalį ekonomikos.
Tačiau didžioji dalis respondentų (77 proc.) teigė, kad jiems kelia susirūpinimą JAV konkurentų sukeltas „politinis chaosas“, pvz., DI naudojimas dezinformacijai kurti, įskaitant vaizdo įrašus, vaizduojančius niekada neįvykusius įvykius. Be to, nereikėtų pamiršti, kad prezidentas Donaldas Trumpas neseniai pasidalijo DI suklastotu vaizdo įrašu, kuriame buvęs prezidentas Barackas Obama areštuojamas Baltuosiuose rūmuose jo akivaizdoje. Tuo tarpu 61 proc. respondentų nerimavo dėl didžiulio technologijos elektros energijos poreikio.
Technologijų epicentro nuotaikos
Kitas neseniai atliktas tyrimas, kurį atliko advokatų grupė „TechEquity“ ir kurį technologijų žurnalistas Brianas Merchantas pabrėžė savo naujienlaiškyje „Blood in the Machine“, taip pat iliustruoja amerikiečių susilpnėjusį entuziazmą technologijai, kurią remia reklama. Konkrečiai, buvo apklausti Kalifornijos gyventojai, kurių valstija, kaip Silicio slėnio buveinė, yra unikali pozicija priimti įstatymus, ribojančius pramonę, tuo tarpu federaliniai reguliuotojai, vadovaujami Trumpo, leidžia jiems veikti be apribojimų.
Iš daugiau nei 1 400 kaliforniečių, kurie atsakė į apklausą, 55 proc. buvo labiau susirūpinę nei susijaudinę dėl DI, palyginti su vos 33 proc. respondentų, kurie sakė, kad yra susijaudinę dėl šios technologijos. 59 proc. manė, jog DI „labiausiai tikėtina, kad bus naudinga turtingiausioms šeimoms ir korporacijoms“.
Labiausiai stebina tai, kad 70 procentų Kalifornijos gyventojų manė, kad reikia „griežtų įstatymų“, reguliuojančių dirbtinį intelektą ir DI įmones.
Tai yra smerkiančios skaičiai valstijoje, kuri yra Amerikos technologijų pramonės centras ir kurioje technologijų įmonės įdarbina beveik 1,5 milijono žmonių.
„Kalifornijos gyventojai yra labiau susirūpinę nei susijaudinę dėl pažangos dirbtinio intelekto srityje. Daugelis mano, kad ji vystosi per greitai, ir yra susirūpinę dėl dirbtinio intelekto sukeltų darbo vietų praradimo, atlyginimų stagnacijos, privatumo pažeidimų ir diskriminacijos“, – sakė „TechEquity“ generalinė direktorė Catherine Bracy.
Kaip ir „Reuters“ apklausoje, didžiausią susirūpinimą kėlė išmaniosios vaizdo klastotės (angl. deepfakes) (64 proc.), po jų – dezinformacija (59 proc.). Tačiau atlyginimų mažinimas, privatumo klausimai ir darbo vietų praradimas taip pat buvo nurodyti kaip susirūpinimą keliantys klausimai daugumos kaliforniečių, kurie sakė, kad jiems kelia nerimą dirbtinis intelektas.
„Mūsų apklausa rodo, kad Kalifornijos gyventojai atkartoja tai, ką matome vienoje po kitos visoje šalyje atliekamose apklausose: rinkėjai sako savo atstovams, kad jie neturėtų pasitikėti technologijų įmonių savivalda.
Ir tai ne todėl, kad jie yra prieš technologijas. Tai todėl, kad jie nori, kad įmonės būtų atsakingos, ir nėra pasirengę aukotis saugumu ir teisingumu vardan inovacijų“, – sakė Bracy Merchant.
DI perspektyvos Lietuvoje
Nors Lietuvoje kol kas nėra didelio masto apklausų, kurios parodytų visuomenės nuomonę apie dirbtinį intelektą, ši technologija jau akivaizdžiai skinasi kelią į mūsų kasdienybę. Įmonės pradeda taikyti DI klientų aptarnavime, dalis verslų eksperimentuoja su automatizuotu turinio kūrimu, o universitetai svarsto, kaip švietimo procese suderinti kūrybiškumą ir DI įrankių naudojimą.
Panašiai kaip ir JAV, Lietuvos gyventojams gali kilti klausimų dėl darbo vietų ateities, sąžiningo atlygio, privatumo užtikrinimo ir net dezinformacijos, kurią dar labiau gali sustiprinti DI generuojamas turinys.
Kartu Lietuva yra Europos Sąjungos dalis, todėl mūsų šalyje bus taikomas bendrasis ES dirbtinio intelekto aktas, pirmasis tokio masto teisės aktas pasaulyje, kurio nuostatos palaipsniui įsigalios artimiausiais metais. Jis numato griežtus standartus dėl DI skaidrumo, patikimumo ir rizikų vertinimo. Tai reiškia, kad bent teisiniu lygmeniu Lietuva bus tarp pirmųjų pasaulyje, kur dirbtinis intelektas bus reguliuojamas ne tik rinkos, bet ir visuomenės interesų naudai.
Vis dėlto svarbiausia, kaip patys žmonės Lietuvoje priims šias naujoves. Ar DI taps pagalbininku, leidžiančiu greičiau atlikti kasdienes užduotis, ar bus suvokiamas kaip grėsmė darbui ir saugumui – priklausys ne tik nuo valdžios reguliavimo, bet ir nuo visuomenės pasirengimo, kritinio mąstymo bei gebėjimo prisitaikyti. Tai diskusija, kuri artimiausiais metais neišvengiamai persikels ir į Lietuvos viešąją erdvę.
