Pentagonas svarsto pasiūlymą iš Rytų Europos išvesti iki 10 000 JAV karių, o tai būtų beveik pusė iš 20 000 karių, kuriuos buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija 2022 m. pasiuntė sustiprinti rytinį NATO flangą po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Kaip teigiama „NBC News“ pranešime, kuriame cituojami šeši su diskusijomis supažindinti Amerikos ir Europos pareigūnai, dėl šio pasiūlymo vis dar vyksta vidinės diskusijos.
Rusija tokį žingsnį galėtų vertinti kaip silpnumo ženklą
Šaltinių teigimu, galimas karinių pajėgų mažinimas būtų nukreiptas į JAV pajėgas tokiose šalyse kaip Lenkija ir Rumunija – šis žingsnis sukėlė susirūpinimą tiek JAV įstatymų leidėjams, tiek Europos sąjungininkams, kurie baiminasi, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tai suprastų kaip silpnumo ženklą.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis viceprezidentas Sethas Džounsas sakė, kad Rusija JAV pajėgų mažinimą greičiausiai vertins kaip atgrasymo priemonių silpninimą.
„Tai padidins jų norą įvairiais būdais kištis į įvairias Europos sritis“, – sakė jis.
Pranešama, kad diskusijos vyksta tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia tarpininkauti dėl paliaubų Ukrainoje ir kartu spaudžia Europos sąjungininkes prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą.
Siekiama, kad JAV pasitrauktų iš Europos
Senatorius Rogeris Wickeris, Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas respublikonas, pasmerkė idėją mažinti JAV karių skaičių Europoje.
„Man kelia nerimą tos labai klaidingos ir pavojingos pažiūros, kurių laikosi kai kurie Gynybos departamento vidutinio lygio biurokratai.
Jie siekė, kad JAV pasitrauktų iš Europos, ir dažnai tai darė nederindami savo veiksmų su gynybos sekretoriumi“, – teigė R. Wickeris.
NBC teigimu, Pentagonas atsisakė komentuoti, o Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai sakė: „Prezidentas nuolat peržiūri dislokavimą ir prioritetus, kad užtikrintų, jog Amerika išliktų pirmoje vietoje.“
Rytinėje Europos dalyje atsiras gynybos spraga
Analitikai perspėjo, kad bet koks karių išvedimas paliktų spragą NATO rytinėje gynyboje tuo metu, kai Rusija atkuria savo kariuomenę ir didina ginklų gamybą.
„Turėsite daug mažiau atgrasymo pajėgumų. Dabar Lenkija akivaizdžiai didina savo pajėgumus, rumunai ir kitos Europos šalys taip pat, bet tai bus skylė, kurią reikės užpildyti“, – sakė į pensiją išėjęs JAV kariuomenės generolas leitenantas Benas Hodgesas.
Remiantis Danijos žvalgybos ataskaita, Rusija gali būti pasirengusi per penkerius metus pradėti plataus masto karą Rytų Europoje, jei NATO nesugebės sustiprinti savo gynybos – ypač įšaldyto konflikto ar paliaubų Ukrainoje atveju.
Pažymėtina, kad JAV kariuomenė planuoja perkelti personalą ir įrangą iš pagrindinio logistikos centro pietryčių Lenkijoje, naudojamo karinei pagalbai Ukrainai suteikti, ir perkelti juos į kitas šalies teritorijas.
Pasak pareigūnų, Jasionkos oro uoste netoli Žešuvo – svarbiame Vakarų karinės pagalbos Kijevui tranzito taške – operacijas toliau vykdys Lenkija ir kitos NATO sąjungininkės, o paramą teiks mažesnės ir racionalesnės JAV pajėgos.
Pirmadienį (balandžio 7 d.) paskelbtame pareiškime Pentagonas teigė, kad šis žingsnis, suderintas su Varšuva ir NATO, yra platesnės strategijos, kuria siekiama optimizuoti karines operacijas, sustiprinti paramą sąjungininkams ir padidinti bendrą veiksmingumą, dalis.
