Kartais į biblioteką pavėluota grąžinti knyga sukelia nemalonumų, tačiau šiuo atveju kalbama ne apie kelias dienas ar mėnesius. Australijoje į biblioteką sugrįžo knyga, kuri buvo pasiskolinta maždaug prieš 150 metų.
Knyga „The Antiquities of Athens“, skirta senovės graikų architektūrai, iš vietos bibliotekos Kiamos pajūrio miestelyje, esančiame maždaug už 120 kilometrų į pietus nuo Sidnėjaus, buvo pasiskolinta XIX amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje.
Klasikinei graikų architektūrai skirta knyga dešimtmečius pragulėjo arbatos skrynioje, paslėptoje už užkalto židinio. Tik gerokai vėliau ją aptiko vienas šeimos narys.
77 metų Rossas Simmonsas mano, kad knygą galėjo pasiskolinti jo prosenelis Johnas Simmonsas. Ji galėjo būti reikalinga jo profesinei veiklai – XIX amžiaus viduryje vyras Vestminsteryje mokėsi akmentašio amato, o vėliau Australijoje tapo architektu.
Šeimos istorija besidomintis R. Simmonsas pasakojo, kad jo prosenelis Londone mokėsi 1839–1844 metais.
„Baigęs mokslus Londone, jis tapo kitų akmentašių mokiniu ir padėjo statyti Parlamento rūmus“, – sakė R. Simmonsas.
1857 metais, būdamas 27-erių, Johnas Simmonsas emigravo iš Jungtinės Karalystės į Australiją. Iš pradžių jis gyveno Sidnėjaus priemiestyje Niutaune, o vėliau persikėlė į Kiamą, kai vadovavo smiltainio bažnyčios statyboms šiame pakrantės miestelyje.
„Jis labai domėjosi architektūra ir statybomis“, – sakė R. Simmonsas ir pridūrė, kad laiku negrąžinta knyga „tikriausiai stovėjo jo namų lentynoje“ ir buvo naudojama kaip informacijos šaltinis.
Knygą išdavė bibliotekos antspaudas
Kažkokiu būdu knyga kartu su kitais šeimos dokumentais atsidūrė arbatos skrynioje, o ši buvo įdėta į židinį, kuris vėliau buvo uždengtas.
Maždaug prieš 30 metų atliekant namo remontą skrynia buvo aptikta. Joje rastos knygos, tarp jų ir ši negrąžinta bibliotekos knyga, buvo perduotos R. Simmonsui saugoti.
Tačiau tik maždaug prieš kelias savaites vyras nusprendė kai kurias knygas apžiūrėti atidžiau.
„Pažvelgiau į priekinio viršelio vidų ir, štai, antrame puslapyje buvo Kiamos bibliotekos antspaudas“, – pasakojo R. Simmonsas.
Vidinėje viršelio pusėje taip pat buvo nurodytos anuomet galiojusios bibliotekos knygų skolinimosi taisyklės.
Pavyzdžiui, bibliotekos narys vienu metu galėjo pasiskolinti tik vieną knygą. Tačiau jei buvo galima įrodyti, kad tuose pačiuose namuose skaityti moka šeši žmonės, šeimai buvo leidžiama pasiskolinti tris knygas.
Neblaiviems asmenims knygos apskritai nebuvo išduodamos. O pavėlavus grąžinti leidinį už kiekvieną pradelstą savaitę buvo skiriama trijų pensų bauda.
Kiamos bibliotekos darbuotojai apskaičiavo, kad per maždaug 150 metų susikaupusi bauda būtų pasiekusi 97 svarus sterlingų. Įvertinus infliaciją, šiandien tai prilygtų maždaug 28 tūkst. Australijos dolerių, arba apie 15,7 tūkst. eurų. Laimei Simmonsų šeimai, bibliotekos atstovai nusprendė baudos neskirti.
Kiamos tarybos bibliotekų vadovė Michelle Hudson sakė, kad neįprastas radinys sulaukė didžiulio žmonių susidomėjimo.
„Žmonės važiuoja 40 minučių vien tam, kad galėtų atvykti ir iš tikrųjų palaikyti šią knygą rankose… Tai nuostabi nedidelė knyga, turinti nepaprastą istoriją“, – sakė ji.
Audiniu įrišta knyga yra šiek tiek pažeista vandens, tačiau, pasak M. Hudson, apskritai išliko geros būklės.
„Joje yra nuostabių iliustracijų ir išlankstomų puslapių, kuriuose matyti, kad buvo naudojami tikslūs kai kurių Graikijos paminklų matmenys“, – pridūrė Hudson.
Prieš 150 metų bibliotekoje buvo mažiau nei tūkstantis knygų
M. Hudson pasakojo, kad 1872 metais miesto taryba bibliotekai įsteigti gavo 200 svarų sterlingų dotaciją. Tuo metu bibliotekos fonde buvo mažiau nei 1 000 knygų, o po pusantro šimtmečio sugrįžęs leidinys buvo pažymėtas 506 numeriu.
Tiksliai nustatyti, kas ir kada pasiskolino knygą, šiandien jau neįmanoma. To laikotarpio bibliotekos skolinimo įrašai neišliko.
Tačiau šį kartą „Antiquities of Athens“ į bibliotekos lentynas sugrįžo visam laikui. Knygos daugiau pasiskolinti nebebus galima – ji įtraukta į specialiųjų bibliotekos leidinių kolekciją ir ją bus galima apžiūrėti pateikus prašymą.
„Ji daugiau nebeiškeliaus… Nenorime dar 150 metų laukti, kol ji sugrįš“, – juokavo M. Hudson.
R. Simmonsas mano, kad jo prosenelis būtų patenkintas sužinojęs, kuo galiausiai baigėsi tokia ilga knygos kelionė.
„Manau, jis džiaugtųsi matydamas, kad knyga sugrąžinta, ir tikriausiai iš viso to šiek tiek pasijuoktų“, – šmaikštavo ji.
Taip po maždaug pusantro šimtmečio užsivėrė neįprastas vienos bibliotekos knygos istorijos ratas. Leidinys, kuris kadaise galėjo būti naudojamas jauno architekto darbe, išgyveno kelias šeimos kartas, dešimtmečius praleido paslėptas židinyje ir galiausiai sugrįžo ten, iš kur buvo pasiskolintas. Tik šį kartą bibliotekos darbuotojai pasirūpino, kad dar vienos 150 metų trukmės viešnagės už jos sienų nebebūtų.
