Jau buvome kėlę bauginantį klausimą, kas bus, jei ieškodami gyvybės už Žemės ribų nieko nerasime. Tačiau, dabar mokslininkai mano, kad rado kol kas stipriausią nežemiškos gyvybės įrodymą – milžinišką planetą, esančią už 124 šviesmečių nuo Žemės.
Gyvybės požymiai K2-18 b planetoje
Astronomai, dirbantys su Džeimso Vebo kosminiu teleskopu, praneša, kad tolimojoje planetoje K2-18 b aptiko dviejų junginių, kurie, kaip žinoma, gaminami gyvybės, cheminius pėdsakus.
Šie cheminiai junginiai – dimetilsulfidas (DMS) ir dimetilo disulfidas (DMDS) – neįrodo, kad ten yra ateivių gyvybė, tačiau per pastaruosius dešimtmečius tai gali būti didžiausias žingsnis nežemiškų būtybių atradimo link.
„Tai kol kas stipriausias biologinės veiklos už Saulės sistemos ribų įrodymas. Esame labai atsargūs. Turime sau užduoti klausimą, ar signalas yra tikras ir ką jis reiškia.
„Po kelių dešimtmečių galbūt atsigręšime į šį laiko momentą ir pripažinsime, kad būtent tada gyvoji Visata tapo pasiekiama. Tai gali būti lūžio taškas, kai staiga į esminį klausimą, ar esame vieni visatoje, sugebėsime atsakyti“, – sakė stebėjimams vadovavęs Kembridžo universiteto astrofizikas profesorius Nikku Madhusudhanas.
K2-18 b yra daugiau nei du kartus didesnė už Žemę, o jos masė devynis kartus didesnė.
Ši planeta yra Liūto žvaigždyne ir skrieja aplink savo žvaigždės, raudonosios nykštukės, kuri yra perpus mažesnė už mūsų Saulę, gyvenamąją zoną.
Kai prieš šešerius metus planetos atmosferoje buvo aptikta vandens garų, mokslininkai paskelbė, kad tai „labiausiai gyvenamas žinomas pasaulis“ už mūsų Saulės sistemos ribų.
Vėliau paaiškėjo, kad šis vadinamasis vanduo yra metanas.
Stiprus ir aiškus signalas
„Signalas buvo stiprus ir aiškus. Jei galime aptikti šias molekules gyvenamose planetose, tai pirmas kartas, kai mums, kaip rūšiai, pavyko tai padaryti… tai stulbinama, kad tai įmanoma“, – pridūrė Madhusudhanas.
Tyrimo rezultatai rodo, kad DMS ir DMDS koncentracijos yra tūkstančius kartų didesnės nei Žemėje.
„Gali būti procesų, apie kuriuos mes nežinome ir kurie gamina šias molekules. Tačiau nemanau, kad yra koks nors žinomas procesas, kuris galėtų tai paaiškinti be biologijos“, – sakė Madhusudhanas.
Nepaisant šio atradimo, iš tikrųjų įrodyti, kad ten egzistuoja gyvybė, yra visai kas kita.
„Gyvybė yra viena iš galimybių, tačiau ji yra viena iš daugelio, – sakė daktarė Nora Hänni iš Berno universiteto.
Ji taip pat pridūrė, kad „prieš teigdami, kad egzistuoja gyvybė, turėtume griežtai atmesti visas kitas galimybes“.
