NASA kosminis teleskopas „Hubble“ Saturno pietiniame ašigalyje užfiksavo neįprastą dešimties kraštinių atmosferos bangą – tai pirmoji ten aptikta taisyklingo daugiakampio formos reaktyvinės srovės struktūra.
Neseniai žurnale „Science Advances“ paskelbtame tyrime mokslininkai nagrinėjo neįprastą Saturno dešimtkampę struktūrą ir aptiko visiškai naujo atmosferos reiškinio šioje dujinėje milžinėje požymių. Panaši šešiakampio formos banga egzistuoja Saturno šiauriniame ašigalyje, tačiau ji nuo naujai pastebėtos struktūros akivaizdžiai skiriasi.
Kelerius metus – nuo 2023 iki 2025 m. – „Hubble“ teleskopu atlikti stebėjimai leido tyrėjų komandai sekti subtilius šio reiškinio požymius, kol galiausiai Saturno pietiniame ašigalyje pavyko aiškiai išskirti dešimtkampę bangą.
Saulės sistemos stebėjimai
„Nieko panašaus Saturno pietiniame pusrutulyje dar nesame matę. Šiaurinis šešiakampis buvo ten kiekvieną kartą, kai tik jį stebėjome daugiau nei 40 metų. Ši struktūra kitokia – atrodo, kad ji stiprėja, todėl turime retą galimybę stebėti, kaip vystosi milžiniška atmosferos struktūra“, – sakė tyrimo bendraautorė Amy Simon, OPAL projekto vyriausioji tyrėja NASA Goddardo kosminių skrydžių centre Grinbelte.
Nuo 1990 m., kai buvo paleistas į žemąją Žemės orbitą, kosminis teleskopas „Hubble“ stebi mūsų Saulės sistemą ir atskleidžia vis naujų detalių apie kaimynines planetas. Vienas tokių projektų – Išorinių planetų atmosferų paveldo programa (angl. Outer Planet Atmospheres Legacy, OPAL), pradėjusi rinkti duomenis 2014 m. nuo Urano stebėjimų.
Būtent vykdant šią programą surinkti duomenys galiausiai padėjo padaryti šį atradimą – didelės raiškos nuotraukos leido aiškiai įžvelgti tai, kas antžeminių teleskopų stebėjimuose tebuvo neryškūs požymiai.
Keičiantis Saturno metų laikams, jo pietinis ašigalis atsidūrė palankioje padėtyje stebėjimams iš Žemėje esančių observatorijų. Tų teleskopų nuotraukose, pateiktose Planetų virtualiosios observatorijos laboratorijai (Planetary Virtual Observatory Laboratory), astronomai mėgėjai Trevoras Barry ir Jeanas-Paulis Oger kartu su Agustínu Sánchezu-Lavega pastebėjo, kad dujinėje milžinėje vyksta kai kas įdomaus.
Keista juosta Saturne
Tyrėjai palei Saturno pietinį ašigalį pastebėjo banguojančią juostą, kuri vėlesnėse, 2025 m. antžeminiais teleskopais padarytose nuotraukose ėmė priminti dešimtkampę, arba dešimties kraštinių, struktūrą. Dėl itin didelio „Hubble“ nuotraukų ryškumo ir erdvinės skiriamosios gebos mokslininkams galiausiai pavyko užtikrintai nustatyti dešimtkampę jos formą.
„Atsižvelgdami į Saturno šiaurės ir pietų reaktyvinių srovių sistemos simetriją, nuo 1990 m. „Hubble“ nuotraukose ieškojome Saturno šiaurinio šešiakampio atitikmens pietiniame ašigalyje.
NASA erdvėlaivio „Cassini“, skriejusio aplink Saturną 2004–2017 m., nuotraukose taip pat nebuvo nė menkiausios ilgalaikio darinio užuominos. „Hubble“ duomenys patvirtino, kad ši struktūra egzistavo jau 2023 m.“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Agustínas Sánchezas-Lavega.
Ši banga yra įdomi trimatė struktūra, besidriekianti per kelis atmosferos sluoksnius vienoje iš planetos reaktyvinių srovių. Kadangi „Hubble“ gali fotografuoti planetą skirtinguose šviesos bangų ilgiuose, dešimtkampio padėtis skirtingų stebėjimų metu atrodo pasislinkusi – kiekvienas bangos ilgis prasiskverbia į atmosferą nevienodu gyliu.
Klausimai apie Saturną
„Mane labiausiai intriguoja tai, kad ši struktūra, regis, susiformavo visai neseniai. Kyla klausimas: kodėl ji staiga susiformavo būtent dabar, jei anksčiau nieko panašaus nematėme?“, – sakė Simon.
Saturno dešimtkampės bangos atpažinimas – tik pirmasis žingsnis. Norint gerai suprasti šį reiškinį, reikės tolesnių stebėjimų, per kuriuos būtų surinkta daugiau duomenų, taip pat kompiuterinių modelių, padėsiančių išsiaiškinti, kas vyksta planetoje.
Kol kas lieka neatsakytų klausimų, kaip ši struktūra susiformavo, kiek ilgai ji gali išlikti ir kiek ji panaši į šiaurinę šešiakampę bangą.
Tęsdama stebėjimus komanda ypač atidžiai seks, ar struktūros forma keičiasi, ar išlieka dešimtkampė. Tolesnis mokslininkų darbas galėtų suteikti svarbių naujų žinių apie atmosferos dinamiką dujinėse milžinėse ir apie tai, ką šie procesai gali atskleisti apie atmosferos reiškinius mūsų pačių planetoje.
