Remiantis nauju protingos gyvybės vystymosi Žemėje modeliu, žmonija gali būti ne išskirtinė, o natūrali mūsų planetos ir, tikėtina, kitų planetų evoliucijos pasekmė.
Šis modelis, paneigiantis dešimtmečius gyvavusią „sunkiųjų žingsnių“ teoriją, kad protinga gyvybė buvo neįtikėtinai neįtikėtinas įvykis, leidžia manyti, kad galbūt tai nebuvo taip jau sunku ar neįtikėtina.
Darbui vadovavusi Pensilvanijos valstijos mokslininkų grupė teigė, kad naujoji žmonijos kilmės interpretacija didina protingos gyvybės atsiradimo tikimybę ir kitur Visatoje.
Keičiasi mūsų požiūris į gyvybės istoriją
„Tai reikšmingas pokytis mūsų mąstyme apie gyvybės istoriją.
Tai rodo, kad sudėtingos gyvybės evoliucija gali būti susijusi ne tiek su sėkme, kiek su gyvybės ir jos aplinkos sąveika, o tai atveria naujas įdomias tyrimų kryptis siekiant suprasti mūsų kilmę ir vietą visatoje“, – teigė viena iš tyrimo autorių, Pensilvanijos valstijos geomokslų profesorė Dženifer Macalady.
1983 m. fizikas teoretikas Brandonas Carteris iš pradžių sukūrė „sunkiųjų žingsnių“ modelį, kuriame teigiama, kad mūsų evoliucinė kilmė buvo labai mažai tikėtina dėl laiko, per kurį žmonės Žemėje išsivystė, palyginti su visa Saulės gyvavimo trukme, todėl tikimybė, kad už Žemės ribų atsirastų į žmogų panašių būtybių, yra labai maža.
Naujajame tyrime tyrėjų komanda, kurią sudarė astrofizikai ir geobiologai, teigė, kad Žemės aplinka iš pradžių buvo nedraugiška daugeliui gyvybės formų, o pagrindiniai evoliucijos etapai tapo įmanomi tik tada, kai pasaulinė aplinka pasiekė „palankią“ būklę.
Pavyzdžiui, sudėtingai gyvūnijai reikia tam tikro deguonies kiekio atmosferoje, todėl Žemės atmosferos prisotinimas deguonimi per fotosintezę vykdančius mikrobus ir bakterijas buvo natūralus planetos evoliucijos žingsnis, kuris sudarė galimybę atsirasti naujesnėms gyvybės formoms, – aiškino Miuncheno universiteto doktorantas Danas Millsas, pagrindinis tyrimo autorius.
„Mes teigiame, kad protingai gyvybei egzistuoti gali nereikėti kelių laimingų atsitiktinumų. Žmonės išsivystė ne „anksti“ ar „vėlai“ Žemės istorijoje, bet „laiku“, kai tam buvo tinkamos sąlygos.
Galbūt tai tik laiko klausimas, ir galbūt kitose planetose šios sąlygos gali būti pasiektos greičiau nei Žemėje, o kitose planetose tam gali prireikti dar daugiau laiko“, – sakė D. Millsas.
Pagrindinė „sunkiųjų žingsnių“ teorijos prognozė teigia, kad Visatoje egzistuoja labai nedaug kitų civilizacijų, jei iš viso jų yra, nes tokie žingsniai kaip gyvybės atsiradimas, sudėtingų ląstelių vystymasis ir žmogaus intelekto atsiradimas yra neįtikėtini, remiantis Karterio interpretacija, kad Saulės gyvavimo trukmė yra 10 mlrd. metų, o Žemės amžius – apie 5 mlrd. metų.
Kas pasiūlyta naujajame tyrime?
Naujajame tyrime mokslininkai pasiūlė, kad žmonių atsiradimo laiką galima paaiškinti tuo, kad Žemės istorijos eigoje nuosekliai atsivėrė „tinkamumo gyventi langai“, kuriuos lėmė maistinių medžiagų prieinamumo, jūros paviršiaus temperatūros, vandenynų druskingumo ir deguonies kiekio atmosferoje pokyčiai.
Atsižvelgdami į visus tarpusavyje sąveikaujančius veiksnius, jie teigė, kad Žemė tik neseniai tapo tinkama gyventi žmonijai – tai tiesiog natūralus tų sąlygų veikimo rezultatas.
„Mes laikomės požiūrio, kad užuot grindę savo prognozes Saulės gyvavimo trukme, turėtume naudoti geologinę laiko skalę, nes būtent per tiek laiko pasikeičia atmosfera ir kraštovaizdis.
Tai yra įprasta laiko skalė Žemėje. Jei gyvybė vystosi kartu su planeta, tai ji vystysis planetos mastu ir planetos tempu“, – sakė Džeisonas Wright’as, Pensilvanijos valstijos astronomijos ir astrofizikos profesorius.
Wright’as paaiškino, kad iš dalies „sunkiųjų žingsnių“ modelis taip ilgai vyravo todėl, kad jis kilo iš jo paties astrofizikos disciplinos, kuri yra standartinė sritis, naudojama planetų ir dangaus sistemų formavimuisi suprasti.
Komandos darbas – tai fizikų ir geobiologų bendradarbiavimas, kai kiekvienas iš jų mokėsi iš savo srities, kad sukurtų niuansuotą gyvybės evoliucijos tokioje planetoje kaip Žemė vaizdą.
„Šis straipsnis yra dosniausias tarpdisciplininio darbo aktas.
Mūsų sritys buvo labai nutolusios viena nuo kitos, o mes jas sujungėme į vieną puslapį, kad atsakytume į klausimą, kaip mes čia atsidūrėme ir ar esame vieni? Buvo praraja, ir mes nutiesėme tiltą“, – sakė Macalady, kuri taip pat vadovauja Pensilvanijos valstijos Astrobiologijos tyrimų centrui.
Planuojama patikrinti alternatyvų modelį
Mokslininkai sakė, kad planuoja patikrinti savo alternatyvų modelį, taip pat suabejoti siūlomų evoliucijos „sunkiųjų žingsnių“ unikalumu.
Rekomenduojami mokslinių tyrimų projektai yra išdėstyti šiame dokumente ir apima tokius darbus, kaip biosignatūrų, pavyzdžiui, deguonies buvimo, paieška už mūsų Saulės sistemos ribų esančių planetų atmosferose.
Komanda taip pat pasiūlė patikrinti siūlomų „sunkiųjų žingsnių“ reikalavimus ir nustatyti, kiek jie iš tikrųjų yra sunkūs, tiriant vienaląsčių ir daugialąsčių gyvybės formas konkrečiomis aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui, esant mažesniam deguonies ir temperatūros lygiui.
Be siūlomų projektų, komanda pasiūlė mokslininkų bendruomenei ištirti, ar tokios naujovės, kaip gyvybės atsiradimas, deguonies fotosintezė, eukariotinės ląstelės, gyvūnų daugialąsčiai ir Homo sapiens, yra tikrai išskirtiniai Žemės istorijos įvykiai.
Ar panašios naujovės galėjo atsirasti nepriklausomai praeityje, tačiau įrodymai, kad jos atsirado, dingo dėl išnykimo ar kitų veiksnių?
„Ši nauja perspektyva leidžia manyti, kad protingos gyvybės atsiradimas vis dėlto gali būti ne toks jau tolimas.
Vietoj neįtikėtinų įvykių evoliucija gali būti labiau nuspėjamas procesas, vykstantis, kaip leidžia pasaulinės sąlygos“, – sakė Wright’as.
Jis taip pat pridūrė, kad jų sistema „taikoma ne tik Žemei, bet ir kitoms planetoms, todėl didėja tikimybė, kad gyvybė, panaši į mūsų, gali egzistuoti ir kitur“.
