Į Bridžitos Džouns pasaulį paprastai žiūrovai žengia ne tam, kad jaustųsi liūdni. Paprastai jie yra originalaus romano „Puikybė ir prietarai“ bei pirmojo filmo „Bridžitos Džouns dienoraštis“, kuriam jau 24 metai, gerbėjai.
Tas filmas buvo ir didelis žingsnis Colino Firtho, vaidinusio Marką Darsį, svajingumo kelyje, ir didžiulis Hugh Granto, suvaidinusio Danielį Kliverį bei įrodžiusio, kad geriausiai jam sekasi, kai jis vaidina šiokį tokį kvailelį. Ir, žinoma, Renée Zellweger pradėjo savo karjerą, kurios rezultatas – du „Oskarai“.
Po „Bridžitos Džouns dienoraštis“ (angl. „Bridget Jones’s Diary“, 2001 m.) filmo buvo dar du filmai: „Bridžita Džouns. Ties proto riba“ (angl. „Bridget Jones: The Edge of Reason“, 2004 m.) ir „Bridžitos Džouns kūdikis“ (angl. „Bridget Jones’s Baby“, 2016 m.), kurio pabaigoje Bridžita ir Markas pagaliau pradėjo laimingą šeimyninį gyvenimą.
Deja, toks gyvenimas neleidžia patirti daug beprotiškų nuotykių su vienu žmogumi, o tam ir skirta Bridžita.
Ką pamatysite „Bridžita Džouns. Pakvaišusi dėl vaikino“?
Naujausiame 2025 m. pasirodžiusiame filme „Bridžita Džouns. Pakvaišusi dėl vaikino“ (angl. „Bridget Jones: Mad About the Boy“) Bridžitos gerbėjai patirs nemenką smūgį – prasidėjus šiam filmui Markas Darsis jau ketverius metus yra miręs.
Dabar Bridžita – vieniša mama, auginanti mokyklinio amžiaus sūnų ir dukrą, nors jai padeda ilgametis draugas Danielis Kliveris (jį vėl vaidina H. Grantas), kuris tapo jos vaikų mylimu „dėde“ ir mėgstama aukle.
Jis vis dar vadina ją Džouns, vis dar erzina dėl jos drabužių, bet dabar jie yra draugai. Jie yra žmonės, išgyvenę vienas kito absurdus (ypač jo), ir galiausiai jie tapo daug artimesni.
Tačiau ištikimi Bridžitos draugai pradeda manyti, kad jai tikrai reikia išeiti į pasimatymus. Ir pirmasis vyras, kurį ji sutinka šioje kelionėje, yra mielas, gražus (ir daug jaunesnis) vaikinas, vardu Roksteris (Leo Woodall).
Ir, tiesą sakant, nors ir nenorime gadinti to, kuo visa tai baigsis, jei tai būtų vaikinas, su kuriuo Bridžita praleis visą likusį gyvenimą, manome, kad filmo kūrėjai būtų jam suteikė šiek tiek kitokį vardą.
Bet kokiu atveju Bridžita pradeda svaiginantį romaną su Roksteriu, tačiau veždama vaikus į mokyklą ji taip pat susidraugauja su vienu iš jų mokytojų, ponu Valakeriu (Chiwetel Ejiofor), kuris nėra toks ryškus ir jaudinantis, o šiek tiek labiau manieringas.
Jis yra vyras, vadinamas „ponu“, ir iš pradžių jį pribloškia didelė Bridžitos asmenybė – visai kaip vyras, kurio ji neteko.
Filme yra daug sielvarto
Bridžitos sielvartas, jos vaikų sielvartas, Marko palikta skylė visų trijų širdyse – netektis ir skausmas nėra tik prielaida, jie sudaro didžiąją filmo dalį.
Ir galbūt to neįmanoma išvengti, ir galbūt tai realu, nes net jei sulaukiame trisdešimt kelerių, „neskirdami“ daug laiko sielvartui, jis dažnai užklumpa mus iki penkiasdešimt kelerių.
Vis dėlto Bridžitą Džouns paversti veikėja, kuri nuolat kenčia tiek daug skausmo, ir Bridžitos istoriją paversti liūdna istorija – tai prisitaikymas. Ir tai tiesa, kaip visuomet būdinga Bridžitai, ji galiausiai atranda būdą ištverti.
Rezultatas gali būti vertinamas prieštaringai
Kadangi tai jau ketvirtasis „Bridžita Džouns“ serijos filmas, rezultatą būtų galima vertinti prieštaringai.
Susipažinus su naujausia filmo dalimi „Bridžita Džouns. Pakvaišusi dėl vaikino“ kyla ne vienas klausimas.
Argi neužtenka liūdnų dalykų? Ar nepakanka filmų apie mirtį, netektį, sielvartą ir verksmą? Ar negalime tiesiog leisti, kad „Bridžita Džouns“ filmas bent kartą būtų apie linksmybes? Ar reikėjo nužudyti poną Darsį minosvaidžio mina Sudane vien tam, kad turėtume dar vieną tęsinį? Kai meilė nugalėjo viską, ar reikia priminti, kad ji negali užkirsti kelio tragedijai?
Vis dėlto, kai žinome, kad šiuose filmuose tai daroma, tenka pripažinti, kad tai daroma gana gerai.
Kaip visuomet, Zellweger yra savimi, vis dar pergalinga, vis dar labai gerai įsijautusi į nenuilstančias Bridžitos pastangas užmegzti ryšį su savo jaunyste, kurios, žinoma, įgavo naują svorį.
Ejioforas yra žavus romantiškas pagrindinis veikėjas, vaidinantis iš esmės drovų vaikiną, kurį Grantas įkūnijo kiek anksčiau, o Woodallas yra patrauklus jaunuolis, kuris beveik, bet ne visai tinka Bridžetai. Ir istorija, jos garbei, vis dar leidžia jų santykiams kažką jai reikšti.
Žinoma, labai malonu vėl matyti R. Zellweger su H. Grantu (jis praleido paskutinį filmą, todėl dėl Bridžitos simpatijų Darsis susidūrė su Patricku Dempsey).
Jųdviejų chemija yra tvirta ir jie puikiai perteikiami kaip seni draugai, kurie patyrė pakankamai pakilimų ir nuosmukių, kad dabar jie tiesiog yra šalia vienos kito, užtikrintai ir be didelių dramų. Būtent dėl to verta dar kartelį persikelti į Bridžitos Džouns pasaulį.
