Giliai Peru Amazonės užmirkusiame dirvožemyje mokslininkai aptiko mikroskopinių organizmų šeimą, kuri gali būti labai svarbi nustatant, kaip tropiniai durpynai reaguoja į klimato kaitą.
Šie naujai nustatyti mikrobai, tūkstančius kartų mažesni už smėlio grūdelį, išvystė unikalius gebėjimus sulaikyti anglį arba išskirti ją kaip šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
Šis atradimas padarytas labai svarbiu metu Amazonės durpynams, kuriuose šiuo metu saugoma apie 3,1 mlrd. tonų anglies dioksido – maždaug dvigubai daugiau nei visuose pasaulio miškuose.
Mokslininkai įspėja, kad iki šimtmečio pabaigos dėl šių ekosistemų suardymo gali išsiskirti iki 500 mln. tonų anglies dioksido, o tai prilygsta 5 proc. metinio pasaulinio iškastinio kuro išmetimo.
„Amazonės durpynų mikrobų visata yra milžiniška erdvėje ir laike, ji buvo paslėpta dėl atokių vietovių ir labai menkai ištirta, kalbant apie jų indėlį vietos ir pasaulio mastu“, – sako tyrimo autorius Hinsby Cadillo-Quiroz.
Tyrime atskleidžiama, kaip šie mikroorganizmai prisitaikė klestėti sudėtingomis tropinių durpynų sąlygomis. Skirtingai nei dauguma gyvų būtybių, jie gali išgyventi aplinkoje, kurioje beveik nėra deguonies, ir pasižymi nepaprastu medžiagų apykaitos lankstumu.
Šie mikrobai atlieka dvejopą funkciją anglies cikle. Esant stabilioms sąlygoms, jie padeda durpynams veikti kaip anglies dioksido absorbentai, sulaikydami ir kaupdami anglį, kuri kitu atveju patektų į atmosferą.
Tačiau kai aplinkos sąlygos pasikeičia dėl tokių veiksnių kaip sausra ar atšilimas, tie patys organizmai gali paspartinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą.
Gamtos anglies dioksido saugykloms kyla grėsmė
Tyrime daugiausia dėmesio skirta Peru Pastazos-Maranjono priekalnių baseinui – gyvybiškai svarbiam durpynų regionui, apimančiam maždaug 100 000 kvadratinių kilometrų šiaurės vakarų Amazonės atogrąžų miškų.
Šioje teritorijoje yra dideli užliejamų miškų ir pelkių plotai, kuriuos dengia senoviniai durpių klodai.
Šie mikrobai ypač įdomūs tuo, kad jie sugeba vartoti anglies monoksidą – daugeliui organizmų toksiškas dujas – ir paversti jį energija. Tokiu būdu jie kartu mažina anglies toksiškumą aplinkoje ir gamina junginius, kuriuos kiti mikrobai gali panaudoti metanui gaminti.
„Mūsų darbe randama neįtikėtinų organizmų, prisitaikiusių prie šios aplinkos, ir keli iš jų teikia unikalias ir svarbias paslaugas – nuo anglies stabilizavimo ar perdirbimo iki anglies monoksido detoksikacijos ir kitų“, – aiškina Cadillo-Quiroz.
Poveikis klimato kaitai
Nors šiuo metu atogrąžų durpynai veikia kaip anglies dioksido absorbentai, sugeriantys daugiau anglies dioksido, nei jo išskiria, mokslininkai įspėja, kad jie vis labiau pažeidžiami klimato kaitos.
Kylanti temperatūra ir pakitęs kritulių režimas gali išdžiovinti šiuos durpynus, todėl jie iš anglies dioksido kaupimo sistemų gali virsti anglies dioksido šaltiniais.
Tyrėjai pabrėžia, kad šias ekosistemas reikia skubiai apsaugoti nuo žmogaus veiklos, pavyzdžiui, miškų kirtimo, sausinimo ir kasybos.
Jie pasisako už tvarų žemės valdymą ir tolesnį mikrobų bendrijų tyrinėjimą, kad būtų geriau suprastas jų vaidmuo anglies dioksido apykaitoje.
„Dirbti, kad suprasčiau mikrobus ir ekosistemas vešliame ir nuostabiame Amazonės atogrąžų miške, yra mano gyvenimo garbė, kurią siekiu panaudoti saugant šį regioną kovoje su klimato kaita“, – sako Cadillo-Quiroz.
Šis Nacionalinio mokslo fondo remiamas tyrimas yra reikšminga pažanga siekiant suprasti, kaip mažiausi Žemės organizmai gali daryti didžiulį poveikį pasaulinėms klimato sistemoms.
Kadangi klimato kaita ir toliau keičia mūsų planetą, šios paslėptos ekosistemos gali būti labai svarbios siekiant apsaugoti mūsų ateitį.
