Iš pirmo žvilgsnio paprasta nuotrauka gali atskleisti gerokai daugiau, nei atrodo. Kelio ženklai, pastatai, automobiliai, parduotuvių iškabos, augmenija ar net šaligatvio išvaizda gali padėti nustatyti, kur tiksliai buvo padaryta nuotrauka.
Tuo paremtas ir internetinis žaidimas „GeoGuessr“, kuriame žaidėjai iš atsitiktinai parinkto „Google Street View“ vaizdo turi nustatyti, kurioje pasaulio vietoje jis užfiksuotas. Geriausi žaidėjai vietovę geba atpažinti net iš, atrodytų, nereikšmingų detalių.
Tačiau geografinių vietų nustatymas iš nuotraukų dabar tampa ir viena iš sričių, kurioje vis geriau pasirodo dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotai.
Kuo gatvė ar vietovė žinomesnė, tuo didesnė tikimybė, kad dirbtinis intelektas ją atpažins. Pavyzdžiui, pateikus „ChatGPT“, „Gemini“ ir „Claude“ Londono Strand gatvės nuotrauką, visi trys DI įrankiai teisingai nustatė vietą. Tam jie pasitelkė nuotraukoje matomų transporto priemonių ir pastatų detales, nors jokių papildomų užuominų nebuvo pateikta.
Vėliau tiems patiems pokalbių robotams buvo pateikta gana tuščia kelio atkarpa Rusijoje. Nuotraukoje beveik nebuvo jokių aiškių orientyrų – tik medžiai ir kelio ženklinimas. Visi trys įrankiai teisingai nustatė šalį, nors tiksliau įvardyti vietovės, suprantama, nesugebėjo.
Nuotraukos gali atskleisti daugiau, nei manote
Tą patį galima išbandyti ir su savo nuotraukomis. Pateikus DI, pavyzdžiui, paskutinės kelionės fotografiją, galima patikrinti, ar jis sugebės nustatyti, kur ji padaryta. Jei fone yra pakankamai detalių, o vieta gana gerai žinoma, tikimybė sulaukti teisingo atsakymo gali būti nemaža.
Svarbu nepamiršti, kad tokie įrankiai gali remtis milžinišku internete esančių vaizdų ir informacijos kiekiu. Todėl jie gali atpažinti, kurio miesto aikštėje stovi konkretus paminklas, kokie medžiai būdingi tam tikroms pakrantėms ar kokios spalvos taksi važinėja skirtingose šalyse.
Ir jeigu vietą iš nuotraukos pasitelkus DI galima nustatyti per kelias sekundes, tą patį gali padaryti ir kiti žmonės. Viešai paskelbta fotografija gali suteikti pakankamai informacijos išsiaiškinti, kur yra jūsų namai, darbovietė ar atostogų vieta. Tai kelia naujų privatumo problemų.
Anksčiau dažnai buvo patariama prieš dalijantis nuotraukomis pašalinti jose išsaugotus vietos metaduomenis. Šiandien vien to gali nebepakakti – reikia atsižvelgti ir į tai, ką iš paties vaizdo gali nustatyti dirbtinis intelektas.
Kaip apsaugoti savo privatumą
Sukčiai, programišiai ar kiti piktavališki asmenys informaciją apie nuotraukos vietą gali panaudoti įvairiais būdais – nuo apsimetimo kitu žmogumi, pavyzdžiui, sprendžiant su viešbučio rezervacija susijusius klausimus, iki žmogaus sekimo jam išėjus iš darbo.
Geriausias būdas sumažinti tokią riziką – pirmiausia atidžiai rinktis, kur nuotraukos skelbiamos, užuot mėginus pakeisti pačias fotografijas. Nuotraukų redagavimo programa galima sulieti foną ar pikseliais paslėpti tam tikras detales, pavyzdžiui, barų ar restoranų pavadinimus, tačiau paprasčiau ir greičiau iš anksto apgalvoti, kam asmeninės nuotraukos bus prieinamos.
Socialiniuose tinkluose tam yra skirti privatumo nustatymai. Pavyzdžiui, skelbiant nuotrauką „Facebook“ galima pasirinkti, kas matys įrašą. Pasirinkus „Draugai“, o ne „Vieša“, nuotrauka nebus prieinama kiekvienam interneto naudotojui ar automatizuotoms sistemoms.
„Instagram“ tinkle įrašus gali matyti ir žmonės, su kuriais nesate susiję, jei paskyra yra vieša. Norint tai pakeisti, paskyrą galima nustatyti kaip privačią. Tuomet jos turinys prieinamas tik patvirtintiems sekėjams.
Tokioje platformoje kaip „WhatsApp“ privatumo apsauga yra gerokai griežtesnė. Būsenos atnaujinimai prieinami pagal pasirinktus privatumo nustatymus, o grupiniuose pokalbiuose siunčiamos nuotraukos ir vaizdo įrašai nėra viešai prieinami taip, kaip socialinių tinklų įrašai.
Žinoma, visada išlieka tikimybė, kad žmogus, kuriam nusiuntėte nuotrauką, pats ją paskelbs savo socialinio tinklo paskyroje. Todėl verta priminti artimiesiems ir draugams neviešinti jūsų nuotraukų be leidimo ir patiems atkreipti dėmesį, kur jos gali atsidurti.
Jeigu savo fotografijas būtina skelbti viešai – pavyzdžiui, asmeniniame darbų aplanke, profesiniais tikslais ar pristatant veiklą bendruomenėje, – verta rinktis kuo neutraliau apkarpytas nuotraukas, kuriose būtų kuo mažiau detalių, galinčių išduoti jūsų buvimo vietą.
Mintis, kad dirbtinis intelektas vien iš paprastos fotografijos gali nustatyti, kurioje pasaulio vietoje esate, gali skambėti bauginančiai. Tačiau kelios paprastos atsargumo priemonės gali gerokai sumažinti informacijos, kuria galėtų pasinaudoti tiek DI įrankiai, tiek juos naudojantys žmonės, kiekį.
