Nors pandemijos metu Lietuvoje buvo pastebimas nuotolinio darbo populiarėjimas, pastaraisiais metais tokių darbo pasiūlymų rinkoje sumažėjo. Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose situacija kiek kitokia.
Naujas „Flatworld Solutions“ tyrimas rodo, kad 2025 m. nuotolinio darbo populiarėjimas JAV ir toliau įgauna pagreitį, net jei kai kurios didžiosios kompanijos vėl ima reikalauti grįžti į biurą.
Kokius duomenis atskleidė atliktas tyrimas?
Tyrime, kuriame buvo analizuojamos nuotolinio darbo tendencijos pagal demografinius rodiklius, pramonės šakas ir regionus 2022-2025 m., pateikiamas sudėtingas besikeičiančios darbo jėgos, prisitaikančios prie paskirstyto darbo galimybių ir iššūkių, paveikslas.
Ataskaitos duomenimis, bendras nuotolinio darbo paplitimas padidėjo nuo 19,9 % 2022 m. spalio mėn. iki 23,6 % 2025 m. sausio mėn. 2025 m. pradžioje 12,5 % Amerikos darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu tam tikras valandas, o 11,1 % dirbo nuotoliniu būdu visą darbo dieną.
Visuomenės susidomėjimas nuotoliniu darbu taip pat išaugo – nuo 2020 m. susidomėjimas šiuo terminu „Google“ paieškoje išaugo 134 %.
„Eksponentinis nuotolinio darbo diegimo šuolis atspindi daugiau nei tik laikiną pokytį – jis signalizuoja apie esminį darbo vietos skaitmeninės transformacijos permąstymą
„Flatworld Solutions“ technologiją laiko ne tik priemone, bet ir strateginiu turtu, kuris skatina novatoriškus darbo jėgos modelius“, – sakė „Flatworld Solutions“ žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovas Izraelis Paulas.
Regioniniai ir demografiniai skirtumai
Tyrime išryškėjo dideli nuotolinio darbo pritaikymo skirtumai JAV. Kolumbijos apygarda pirmauja (56,5 %), o Misisipė atsilieka tik 4,7 %. Kitos valstijos, kuriose nuotolinio darbo lygis aukštas, yra Koloradas (31,7 %), Masačusetsas (29,4 %) ir Vašingtonas (28,5 %).
Amžius ir lytis taip pat turi įtakos nuotolinio darbo tendencijoms. Pirmauja 35-44 metų amžiaus darbuotojai, kurių vidutinis nuotolinio darbo lygis yra 28,1 %, o 65 metų ir vyresnių darbuotojų skaičius išaugo labiausiai – 54,6 % tarp šios amžiaus grupės vyrų. Tuo tarpu 16-19 metų amžiaus demografinė grupė pasižymėjo mažiausiu nuotolinio darbo lygiu – 2,7 %.
„Skirtingos demografinės ir profesinės nuotolinio darbo tendencijos keičia tai, kaip organizacijos planuoja savo talentų strategijas.
Pavyzdžiui, reikšmingas vyresnio amžiaus darbuotojų skaičiaus augimas rodo, kad labai svarbus vaidmuo tenka prisitaikančioms darbo aplinkoms, paremtoms duomenimis pagrįstomis įžvalgomis“, – pažymėjo I. Paulas.
Profesijų ir pramonės šakų tendencijos
Nuotolinis darbas vis dar labiau paplitęs tam tikrose profesijose. Tyrimas rodo, kad kompiuterių ir matematikos srityje dirbantys darbuotojai pirmauja pagal nuotolinio darbo rodiklius (69,9 %), po jų seka verslo ir finansinių operacijų (59,2 %) bei teisės (52,6 %) sritys. Žiniasklaidos, meno, dizaino ir pramogų srityse taip pat daug darbuotojų dirba nuotoliniu būdu (46,5 %).
Kalbant apie pramonės šakas, pirmauja profesinės ir techninės paslaugos (56,3 %), nuo kurių nedaug atsilieka finansai ir draudimas (61,7 %). Finansinės veiklos ir informacijos sektoriai taip pat pasižymėjo aukštu nuotolinio darbo lygiu – atitinkamai 55,4 % ir 49,7 %.
Kas lėmė nuotolinio darbo populiarėjimą?
Pasaulinių pajėgumų centrų (angl. Global Capability Centers, GCC) atsiradimas yra viena iš pagrindinių tendencijų, lemiančių nuotolinį darbą.
Šie virtualūs ir ofšoriniai centrai leidžia tarptautinėms įmonėms didinti paskirstytų komandų skaičių ir naudotis pasauliniais talentų ištekliais.
Pastarąjį pokytį patvirtina „Google Trends“ duomenys: susidomėjimas pajėgumų centrais paieškoje išaugo nuo beveik nulinio 2020 m. iki didžiausio – 100 centrų 2025 m. sausio mėn.
„Ši transformacija yra ne tik atsakas į neatidėliotinus nuotolinio darbo poreikius, bet ir strateginis pokytis, kaip įmonės struktūruoja savo IT ir programinės įrangos paslaugų teikimą, siekdamos ilgalaikio atsparumo ir konkurencinio pranašumo“, – teigė Paulas.
Grįžimas į biurą ir kylantys iššūkiai
Nepaisant to, kad pastaruoju metu JAV daugėja nuotolinio darbo atvejų, kai kurios didelės korporacijos skatina grįžti į biurą dirbti visą darbo dieną.
„Amazon“, „AT&T“ ir „JPMorgan“ kompanijos paskelbė, kad 2025 m. biure bus dirbama penkias dienas per savaitę. Tačiau ši politika neapsieina be problemų.
Tyrimo metu nustatyta, kad 42 % įmonių, įgyvendinančių grįžimo į biurą politiką, susidūrė su didesniu nei tikėtasi darbuotojų sumažėjimu, o 29 % susidūrė su įdarbinimo iššūkiais.
Apie 23 % įmonių planuoja įvesti grįžimo į biurą politiką iki šių metų pabaigos, o 7 % atidės jos įgyvendinimą iki 2026 m. ar vėliau.
Saugumo problemos nuotolinio darbo laikais
Populiarėjant nuotoliniam darbui, padaugėjo su darbu susijusių sukčiavimo atvejų. Nuo 2020 m. nuostoliai, patirti dėl apgaulingų darbo skelbimų ir žaidybinių užduočių sukčiavimo, išaugo daugiau nei tris kartus ir 2024 m. pirmąjį pusmetį siekė daugiau nei 220 mln.
„Nerimą keliantis darbo sukčiavimo atvejų, nukreiptų prieš nuotolinius darbuotojus, augimas ir pasipriešinimas, kurį matome grįžtant dirbti į biurus, aiškiai rodo, kad apsaugoti savo darbuotojus ir kartu išlaikyti produktyvumą yra trapi pusiausvyra.
Sėkmė šioje naujoje eroje priklauso ne tik nuo tinkamų technologijų – svarbu suprasti ir palaikyti jomis besinaudojančius žmones“, – sakė Paulas.
Nuotolinis darbas pasaulinėje darbo rinkoje
Pasaulinėje darbo rinkoje nuotolinis darbas toliau populiarėja ir prisitaiko prie besikeičiančių tendencijų, o Lietuva, nors ir patyrusi nuotolinio darbo pasiūlymų sumažėjimą, vis dar lieka dalimi šios pasaulinės tendencijos.
Nors šalyje pastebimas mažesnis tokių darbo galimybių skaičius, tačiau technologijų ir skaitmenizacijos pažanga suteikia Lietuvos darbuotojams ir įmonėms galimybę prisijungti prie pasaulinės darbo rinkos, kur nuotolinis darbas tampa vis labiau įprasta praktika.
Tai suteikia galimybių tiek vietos talentams, tiek tarptautinėms kompanijoms, kurios ieško kvalifikuotų specialistų. Tad, nepaisant vietinių iššūkių, Lietuva turi visas galimybes tapti svarbiu žaidėju pasaulinėje nuotolinio darbo rinkoje.
