Miestams ruošiantis ateičiai, kai į juos bus pristatomi kroviniai dronais ir skraidančiais taksi, mokslininkai atrado netikėtą vieno didžiausių miesto aviacijos iššūkių sprendimą – žolę.
Bristolio universitete atliktame novatoriškame tyrime atskleista, kad paprasta augmenija gali smarkiai sumažinti besileidžiančių orlaivių keliamą triukšmą, o tai gali pakeisti ateities miestų nusileidimo aikštelių dizainą.
Ką atskleidė mokslinis tyrimas?
Žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame tyrime įrodyta, kad tokie porėti paviršiai kaip žolė gali sumažinti dronų keliamą triukšmą iki 30 decibelų žemuosiuose ir vidutiniuose dažniuose – tai yra reikšmingas sumažinimas, kuris gali lemti, kad visuomenė visuotinai priims arba atmes miesto oro judumą.
„Nors triukšmo problemos yra gerai užfiksuotos, miestų aplinkai pritaikytų sprendimų yra nedaug.
Įkvėpimo sėmiausi iš natūralių akytų medžiagų, pavyzdžiui, augmenijos, kurios pasižymi triukšmą slopinančiomis savybėmis.
Tai paskatino ištirti inžinerinius porėtus paviršius kaip galimą sprendimą triukšmui mažinti ir aerodinamikai gerinti“, – aiškina tyrimui vadovavęs Bristolio Gamtos ir inžinerijos fakulteto daktaras Hasanas Kamliya Jawaharas.
Tyrimų rezultatai susiję ne tik su triukšmo mažinimu, bet ir su tuo, kad šie paviršiai iš tikrųjų gali pagerinti orlaivių sraigtų veikimą.
Ši dviguba nauda gali būti labai svarbi besiformuojančiai oro judumo mieste pramonei, kurioje efektyvumas ir bendruomenės pritarimas yra neatsiejami dalykai.
Norėdama patikrinti savo teoriją, tyrėjų grupė atliko eksperimentus bechoro kameroje – specializuotoje patalpoje, skirtoje visiškai sugerti garso atspindžius. Jie pritvirtino sraigtą virš skirtingų žemės paviršių, pakaitomis naudodami kietas medžiagas ir įvairaus storio akytas medžiagas.
Triukšmo mažinimo mokslinis pagrindas – labai įdomus
„Augalija veikia kaip natūrali akyta terpė, kurios struktūrinis sudėtingumas ir medžiagų savybės, tokios kaip lapijos tankis ir drėgmės kiekis, prisideda prie triukšmo sugerties gebėjimo“, – teigia Dr. Kamliya Jawahar.
Kai dronas ar skraidantis taksi artėja prie akyto nusileidimo paviršiaus, augmenija sugeria sraigtų žemyn stumiamo oro energiją.
Tai sumažina greitį to, ką mokslininkai vadina „tangentinės sienos srove“ – iš esmės didelio greičio oro gūsio, kuris paprastai nusileidimo metu išsiveržia išilgai kietų paviršių.
Akyta struktūra taip pat sulaiko dalį šio turbulentinio oro, neleisdama jam atšokti atgal į sraigtą – pagrindinį triukšmo šaltinį dabartinėse dronų operacijose. Dėl šio poveikio derinio nusileidimai tampa gerokai tylesni.
Poveikis miestų planavimui yra reikšmingas
Ateityje skraidančių taksi ir pristatymo dronų nusileidimo vietos galėtų būti projektuojamos iš žolės, samanų ar inžinerinių porėtų medžiagų. Tai galėtų padėti šioms aikštelėms atitikti griežtas miestų triukšmo taisykles ir kartu pagerinti jų poveikį aplinkai.
„Mūsų tyrimai rodo, kad naujoviški porėti nusileidimo paviršiai gali smarkiai sumažinti dronų ir oro taksi keliamą triukšmą, atverdami kelią tylesniam ir tvaresniam miestų dangui“, – pažymi Dr. Kamliya Jawahar.
Šis sprendimas grindžiamas esamomis aplinkos triukšmo mažinimo strategijomis. Nors augmenija jau seniai naudojama kelio užtvaroms ir miestų žaliosioms erdvėms, pirmą kartą ji buvo moksliškai ištirta miestų oro judumo reikmėms.
Kadangi viso pasaulio miestai sprendžia oro transporto priemonių integravimo į miesto gyvenimą problemas, šis tyrimas rodo, kad dalis sprendimo gali tiesiog augti po mūsų kojomis.
Ateityje oro judumas mieste gali būti ne tik tylesnis, bet ir ekologiškesnis visomis prasmėmis.
