2026 m. rugpjūčio 12-ąją didelėje Europos dalyje bus galima stebėti vieną įspūdingiausių astronominių reiškinių – Saulės užtemimą. Nors visiškas užtemimas bus matomas tik siaurame ruože, besidriekiančiame per Grenlandiją, Islandiją, Ispaniją ir dalį Portugalijos, Lietuvoje bus matomas gilus dalinis Saulės užtemimas.
Štai ką reikėtų žinoti apie šį reiškinį, kuris bus pirmasis visiškas Saulės užtemimas, matomas žemyninėje Europoje nuo 2006 metų.
Kas yra Saulės užtemimas?
Saulės užtemimas įvyksta tuomet, kai Mėnulis atsiduria tiesiai tarp Saulės ir Žemės, o jo metamas siauras šešėlio ruožas slenka mūsų planetos paviršiumi.
Visiškas Saulės užtemimas – vienas įspūdingiausių gamtos reginių. Jo metu Mėnulis kelioms minutėms visiškai uždengia Saulę, diena virsta prieblanda, o danguje gali pasirodyti ryškiausios žvaigždės ir planetos.
Tuomet susidaro neįprasta prieblanda – oro temperatūra trumpam nukrenta, šešėliai krinta neįprastais kampais, o kai kurie gyvūnai ima elgtis taip, lyg jau būtų naktis.
Senovės civilizacijose šie neįprasti reiškiniai buvo laikomi artėjančios apokalipsės ženklu arba dievų siunčiamomis žiniomis.
Tačiau iš tikrųjų tai tėra vadinamojo „kosminio sutapimo“ rezultatas, teigia NASA.
„Nors Saulė yra maždaug 400 kartų didesnė už Mėnulį, ji taip pat yra maždaug 400 kartų toliau“, – teigia JAV kosmoso agentūra.
Todėl, nors Saulė yra nepalyginamai didesnė už Mėnulį, abu dangaus kūnai mūsų danguje atrodo beveik vienodo dydžio. Būtent dėl šios priežasties ir įvyksta visiški Saulės užtemimai.
Dėl to žmonėms, esantiems tinkamoje vietoje, Mėnulis gali visiškai uždengti Saulę ir atverti vaizdą į jos išorinę atmosferą, vadinamą vainiku (korona).
Kur bus galima stebėti Saulės užtemimą?
Rugpjūčio 12 dieną pirmieji visišką Saulės užtemimą išvys atokaus šiaurinės Rusijos regiono gyventojai.
Vadinamasis visiško užtemimo kelias drieksis per Grenlandiją, Islandiją, Ispaniją ir šiaurės rytinį Portugalijos pakraštį.
Ispanijoje visiško užtemimo kelias drieksis nuo šiaurinio Ovjedo miesto iki Maljorkos salos.
Užtemimo kelias taip pat kirs teritorijas, kurias pastaruoju metu nuniokojo dideli miškų gaisrai. Mokslininkų teigimu, jų tikimybę padidino žmogaus sukelta klimato kaita.
Dalinis Saulės užtemimas bus matomas didžiojoje Europos dalyje, todėl jį galės stebėti ir Lietuvos gyventojai.
Kada Saulės užtemimas bus matomas Lietuvoje?
Lietuvoje rugpjūčio 12-osios vakarą bus matomas dalinis Saulės užtemimas. Priklausomai nuo vietovės, jis prasidės apie 20.08–20.09 val., didžiausią fazę pasieks apie 20.53–21.00 val., o baigsis apie 21.49–21.50 val. Lietuvos laiku.
Didžiausia Saulės užtemimo fazė skirtinguose šalies miestuose šiek tiek skirsis. Pavyzdžiui, Vilniuje Mėnulis uždengs apie 75 proc. Saulės disko, Kaune – apie 78 proc., Šiauliuose – apie 81 proc., o Klaipėdoje – daugiau kaip 81 proc.
Kadangi užtemimas vyks vakare, artėjant saulėlydžiui, geriausiai jį bus galima stebėti iš vietų, nuo kurių atsiveria aiškus vaizdas į vakarinį horizontą.
Kiek truks Saulės užtemimas?
Stebintiesiems Ispanijoje visiško užtemimo fazė truks mažiau nei dvi minutes ir prasidės prieš pat saulėlydį. Pavyzdžiui, Burgoso mieste tamsa truks lygiai 1 minutę ir 48 sekundes.
Kai kuriose Rusijos ir Grenlandijos vietovėse visiškas užtemimas tęsis šiek tiek ilgiau, tačiau vis tiek ne ilgiau kaip dvi su puse minutės.
Tuo metu daliniai užtemimai, vykstantys Mėnuliui pradedant ir baigiant dengti Saulę, truks apie 1 valandą ir 45 minutes.
Dalinis Saulės užtemimas taip pat bus matomas didžiojoje Europos dalyje, Kanadoje, šiaurinėse Jungtinių Valstijų teritorijose ir šiaurės vakarų Afrikoje.
Jungtinėje Karalystėje, kur gyvena nemažai lietuvių, bus matomas itin gilus dalinis Saulės užtemimas – daugelyje vietovių Mėnulis uždengs daugiau kaip 90 proc. Saulės disko. Nors dangus visiškai nesutems, tai vis tiek bus retas ir įsimintinas reginys, laikomas vienu geriausių dalinių Saulės užtemimų, matomų šalyje per daugelį metų.
Ar tai retas reiškinys?
Kasmet pasaulyje įvyksta maždaug vienas arba du Saulės užtemimai. Tačiau dėl labai siauro visiško užtemimo ruožo tai pačiai vietovei kito tokio reiškinio gali tekti laukti net apie 400 metų.
2027 metų rugpjūčio 2 dieną visiškas Saulės užtemimas drieksis per pietinę Ispaniją, Šiaurės Afriką ir Arabijos pusiasalį. Jo visiško užtemimo fazė truks net 6 minutes ir 23 sekundes – tai bus vienas ilgiausių XXI amžiaus visiškų Saulės užtemimų. Ilgesnio visiško Saulės užtemimo nebus iki pat 2114 metų.
Dar po metų, 2028 metų sausio 26 dieną, pietinėje Ispanijoje bus galima stebėti ir žiedinį Saulės užtemimą, dar vadinamą „ugnies žiedu“.
Tą pačią naktį – ir Persėjų meteorų lietaus pikas
Naktį iš rugpjūčio 12-osios į 13-ąją naktinio dangaus mėgėjų lauks dar vienas įspūdingas reiškinys – kasmetinio Persėjų meteorų lietaus pikas.
Kadangi Saulės užtemimas sutaps su jaunatimi, nakties dangaus neapšvies Mėnulis. Tai sudarys beveik idealias sąlygas stebėti Persėjų meteorų lietų, nes net ir silpnesni meteorai bus geriau matomi.
Geriausias metas stebėti Persėjų lietų – naktį iš rugpjūčio 12-osios į 13-ąją, ypač po vidurnakčio ir prieš aušrą. Idealiomis stebėjimo sąlygomis meteorų srautas teoriškai gali siekti iki 150 meteorų per valandą, tačiau toks skaičius apskaičiuojamas darant prielaidą, kad dangus yra visiškai tamsus, o spiečiaus centras – aukštai virš horizonto.
Praktikoje, esant geroms oro sąlygoms ir stebint toliau nuo miestų šviesų, dauguma žmonių gali tikėtis išvysti kelias dešimtis ar net apie 100 meteorų per valandą.
Norint mėgautis reginiu nereikia nei teleskopo, nei žiūronų – pakanka pasirinkti kuo tamsesnę vietą, atsilošti ir stebėti atvirą dangų.
Rugpjūčio 12-osios rytą, prieš saulėtekį, danguje taip pat bus galima stebėti šešių planetų išsidėstymą, populiariai vadinamą planetų paradu – Merkurijų, Marsą, Jupiterį, Saturną, Uraną ir Neptūną.
Nors šis reiškinys dažnai vadinamas planetų išsirikiavimu į vieną liniją, iš tiesų 2026 m. rugpjūčio 12-ąją planetos nesudarys tobulos tiesės – jos bus matomos plačiu lanku rytinėje dangaus dalyje.
Ne visas planetas bus lengva įžiūrėti: Marsą ir Saturną bus lengviausia stebėti plika akimi, Merkurijus bus matomas labai žemai virš horizonto, Jupiteris – dar žemiau, Uranui pamatyti prireiks žiūronų, o Neptūnui – teleskopo. Todėl, atsižvelgiant į stebėjimo sąlygas, dauguma žmonių plika akimi galės matyti keturias ar penkias planetas.
Taigi, 2026 metų rugpjūčio 12 d. astronomijos mėgėjams bus išskirtinė – tą pačią dieną sutaps visiškas Saulės užtemimas, Persėjų meteorų lietus ir planetų paradas. Tokia astronominių reiškinių kombinacija pasitaiko itin retai.
Ar būtina saugoti akis?
Taip. Per Saulės užtemimą negalima žiūrėti tiesiai į Saulę nei plika akimi, nei per žiūronus ar teleskopą be specialių Saulės filtrų, nes tai gali sukelti rimtų ir negrįžtamų akių pažeidimų.
Specialistai rekomenduoja naudoti specialiai Saulės užtemimams skirtus akinius, filtruojančius ultravioletinius spindulius ir atitinkančius ISO 12312-2:2015 standartą.
Norintieji užtemimą stebėti saugiai gali rinktis ir netiesioginius būdus. Pavyzdžiui, atsistojus po lapuotu medžiu ant žemės matyti daugybė mažų Saulės atvaizdų, kurie užtemimui progresuojant pamažu virsta pjautuvo formos vaizdais. Tokį pat efektą galima išgauti naudojant virtuvinį kiaurasamtį arba paprastą savadarbį projektorių su nedidele anga.
Akyse nėra skausmo receptorių, kurie perspėtų smegenis apie patiriamą pažeidimą, todėl regėjimo sutrikimai dažniausiai paaiškėja tik vėliau.
Mokslininkų atlikta analizė parodė, kad po 2024 metais Jungtinėse Valstijose stebėto visiško Saulės užtemimo smarkiai išaugo žmonių, „Google“ paieškoje ieškojusių frazės „my eyes hurt“ („skauda akis“), skaičius. Tyrimo autoriai tai sieja su nepakankamu akių apsaugos priemonių naudojimu ir pabrėžia visuomenės švietimo svarbą.
Jei norite daugiau sužinoti, kaip saugiai stebėti Saulės užtemimą, skaitykite mūsų straipsnį „Kaip saugiai stebėti Saulės užtemimą: 4 būdai apsaugoti akis“.
Tiesioginės 2026 m. rugpjūčio 12 d. Saulės užtemimo transliacijos
Tie, kurie neturės galimybės vykti į visiško užtemimo zoną, įspūdingiausias Saulės užtemimo akimirkas 2026 m. rugpjūčio 12 d. galės stebėti ir per tiesiogines interneto transliacijas. Jas rengs Europos kosmoso agentūra (ESA) bei astronomijos portalas „Timeanddate.com“.
