Japonijos mokslininkai, pasitelkę įprastus virtuvės ingredientus, paslaptingiems Marso vulkaniniams dariniams imituoti, atskleidė naujų įžvalgų apie vandeningą Raudonosios planetos praeitį. Naujas metodas gali padėti paaiškinti, kaip anuomet Marso aplinkoje galėjo atsirasti gyvybė.
Tyrimo eiga
Tyrime parodyta, kaip įkaitintas sirupas ir soda gali imituoti ypatingų vulkaninių struktūrų, vadinamų bešakniais kūgiais, kurie susidaro lavos srautams sąveikaujant su vandens turtingu gruntu, formavimąsi.
Šie saviti geologiniai dariniai, kurių skersmuo siekia nuo kelių iki kelių šimtų metrų, yra reti Žemėje, tačiau stebėtinai dažni Marse.
Jų buvimas leidžia manyti, kad praeityje Marse buvo daug vandens, todėl jie yra labai svarbūs siekiant suprasti, ar planetoje galėjo būti gyvybė.
„Pastebėjome, kad kanalai dažnai neišlaikydavo savo struktūros, nes juos suardydavo netoliese besiformuojantys kanalai“, – aiškina tyrimui vadovavusi Niigatos universiteto docentė Rina Noguči.
Naudodama eksperimentinę įrangą, primenančią japoniškų korėtų toffee gamybą, komanda kaitino krakmolo sirupą iki maždaug 140 °C temperatūros, kad imituotų lavos srautus.
Jie sujungė jį su sodos ir pyrago sirupo mišiniu, kad atvaizduotų vandens apsemtą gruntą. Kai karštas sirupas pateko į sodos mišinį, prasidėjo reakcija, imituojanti sprogstamąją lavos ir vandens sąveiką.
Ką atskleidė mokslininkai?
Eksperimentai atskleidė stebinančią konkurenciją tarp atsirandančių dujų kelių, arba kanalų, kuri padeda paaiškinti, kodėl šie vulkaniniai objektai Marse atrodo tam tikru pavidalu.
Tyrėjai nustatė, kad storesni sirupo sluoksniai lemia sudėtingesnę kanalų sąveiką, o daugelis jų nepasiekia paviršiaus – tai atitinka Marso bešaknių kūgių stebėjimus.
Šis atradimas padeda paaiškinti, kodėl kai kuriose Marso vietovėse matomos tankios mažų kūgių sankaupos, o kitose – mažiau, bet didesnių darinių.
Atrodo, kad pirminio lavos srauto storis yra esminis veiksnys, lemiantis tiek šių struktūrų dydį, tiek pasiskirstymą.
Šie rezultatai ypač svarbūs, nes padeda patvirtinti Marso misijų metu atliktus stebėjimus ir suteikia naujų būdų interpretuoti Marso geologiją.
Panašūs modeliai buvo aptikti tokiose vietose kaip Islandija ir Havajai, kur tokius darinius galima tyrinėti iš arti, o tai yra vertingas palyginimas siekiant suprasti Marsą.
Tyrėjų grupės novatoriškas virtuvės mokslo pasitelkimas taip pat rodo, kaip sudėtingus planetos procesus galima tirti naudojant lengvai prieinamas medžiagas.
Jų eksperimentinė įranga, įkvėpta tradicinių japoniškų saldumynų gamybos metodų, suteikia saugų ir prieinamą būdą tirti reiškinius, kuriuos būtų pavojinga stebėti gamtoje, kur lavos temperatūra viršija 1000 °C.
To pasekmės yra ne tik Marse. Supratus, kaip šie dariniai vystosi, būtų galima nustatyti panašias savybes kituose planetos kūnuose ir galbūt atskleisti anksčiau nežinomus vandens turtingus Saulės sistemos regionus.
Kosmoso agentūroms planuojant būsimas Marso misijas, šios įžvalgos galėtų padėti parinkti nusileidimo vietas transporto priemonėms, ieškančioms senovinės mikrobinės gyvybės požymių, ypač tose vietovėse, kur šie išskirtiniai vulkaniniai bruožai rodo apie anksčiau buvusį vandenį.
