Kalbant apie sveikatą, didžiausią ilgalaikį poveikį daro ne naujausios technologijos, kreidą primenantys maisto papildai ar prabangi sporto klubo narystė. Kur kas svarbiau yra kai kas daug paprastesnio – ir gerokai pigesnio: socialinis ryšys.
Pats paprasčiausias ryšio su kitais žmonėmis kūrimas gali smarkiai paveikti ne tik jūsų gyvenimo trukmę, bet, ko gero, dar svarbiau – gali gerokai padidinti sveikai nugyventų metų skaičių. Kokybiškas bendravimas su kitais žmonėmis tiesiogine prasme gali padėti ilgiau gyventi gerai, ir tai patvirtina mokslas.
2019 m. atlikta 148 tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 300 000 žmonių, metaanalizė parodė, kad žmonių, palaikančių tvirtus socialinius ryšius, tikimybė išgyventi iki tam tikro amžiaus yra 50 proc. didesnė, palyginti su tais, kurie tokių ryšių neturi.
Manoma, kad artimas žmonių ratas turi apsauginį poveikį, prilygstantį ar net pranokstantį žinomų mirtingumo rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ir sėslus gyvenimo būdas, poveikį.
Kita vertus, ilgalaikė socialinė izoliacija, Nacionalinio senėjimo instituto duomenimis, gali prilygti 15 cigarečių surūkymui per dieną ir sutrumpinti žmogaus gyvenimą 15 metų.
„Žmonės iš esmės yra socialinės būtybės, todėl mūsų smegenys ir kūnai yra sukurti taip, kad užmegztume ryšius su kitais ir suvoktume save kaip socialinių grupių – šeimos, darbo, pomėgių grupių ir kitų – dalį“, – sako Australijos nacionalinio universiteto Kanberoje tyrėja ir klinikinė psichologė prof. Tegan Cruwys.
Žmonėms reikia žmonių
Socialinis ryšys nėra vien malonus gyvenimo priedas – tai biologinis sveikatos poreikis, galintis iš karto pakeisti jūsų fizinę būseną.
„Kai žmogus jaučiasi saugiai susijęs su kitais, organizmo reakcija į stresą nurimsta, kortizolio kiekis sumažėja, o „kovok arba bėk“ būsena, sukelianti tiek daug nerimo, ima slopti.
Pozityvus kontaktas – ar tai būtų apkabinimas, akių kontaktas, bendras juokas ar net pokalbis telefonu – padidina oksitocino kiekį, kuris stiprina pasitikėjimą ir perjungia nervų sistemą į poilsio ir virškinimo režimą“, – sako Londono „Medical Express Clinic“ gydytojas psichiatras konsultantas dr. Ahmedas Shoka.
Duomenys itin aiškiai rodo teigiamą socialinio bendravimo poveikį lėtinio streso reguliavimui, ir tai laikoma pagrindine priežastimi, kodėl socialiniai ryšiai gali turėti tokį didžiulį poveikį sveiko gyvenimo trukmei. Tyrimai rodo ryšį tarp su stresu susijusių sutrikimų ir padidėjusios mirties dėl bet kokios priežasties rizikos.
Tačiau saugumo jausmas artimiausiuose santykiuose, regis, sušvelnina organizmo reakciją į stresą, sako Harvardo medicinos mokyklos psichiatrijos profesorius ir Harvardo suaugusiųjų raidos tyrimo vadovas prof. Robertas J. Waldingeris.
„Žmonės, kurie jaučiasi saugūs ta prasme, kad prireikus gali pasikliauti kitais, turi mažiau lėtinio streso požymių, o lėtinė vienatvė palaiko organizmo grėsmių aptikimo sistemas nuolat aktyvesnes – jos poveikis panašus į kitų lėtinio streso formų poveikį“, – sako jis.
Tvirti tarpusavio santykiai siejami su įvairiais svarbių sveikatos rodiklių pagerėjimais, įskaitant mažesnį diabeto paplitimą ir lėtesnį pažintinių gebėjimų silpnėjimą vyresniame amžiuje.
Pasak Shokos, socialinius ryšius palaikančių žmonių kraujospūdis paprastai būna žemesnis, o uždegiminiai procesai silpnesni, tuo tarpu izoliacija siejama su greitesniu biologiniu senėjimu, įskaitant silpnesnę imuninės sistemos veiklą.
Be to, tyrimai rodo, kad socialinis įsitraukimas ir socialinė veikla gali pagerinti pažintinę sveikatą žmonėms, kuriems gresia demencija.
„Geri santykiai iš esmės veikia kaip ilgalaikis vaistas nuo streso. Iš savo klinikinės praktikos matau, kad nauda psichikos sveikatai yra ne mažiau įspūdinga: žmonės, palaikantys stabilius ir pasitikėjimu grįstus santykius, geriau pasveiksta ir rečiau patiria atkryčius“, – sako Shoka.
Priešingai, žmonės, kurie jaučiasi izoliuoti ar vieniši, paprastai būna mažiau laimingi – ypač senstant. Harvardo suaugusiųjų raidos tyrime nuo 1938 m. buvo stebimi 724 vyrai ir jų palikuonys, siekiant išsiaiškinti veiksnius, galinčius prisidėti prie ilgo gyvenimo.
Viena svarbiausių šio tyrimo išvadų – ryšys tarp pozityvių santykių ir ilgaamžiškumo. Dalyviai, kurie sulaukę 80 metų buvo sveikiausi, nebuvo tie, kurie buvo sukaupę daugiausia turto ar laikyti sėkmingiausiais. Tai buvo žmonės, kurie gerokai anksčiau – būdami 50 metų – buvo patenkinti savo santykiais.
„Mūsų ir kiti tyrimai parodė, kad žmonės, kurie jaučiasi labiau izoliuoti, nei norėtų, paprastai yra mažiau laimingi, jų sveikata pradeda prastėti anksčiau, dar vidutiniame amžiuje, jų smegenų veikla pradeda silpti anksčiau ir jie gyvena trumpiau nei žmonės, kurie nesijaučia vieniši“, – sako Waldingeris.
Pasak jo, vienatvė veikia kaip lėtai veikiantis pavojus sveikatai, o ne vien emocinis diskomfortas.
„Trumpuoju laikotarpiu lėtinis ryšio su kitais trūkumas siejamas su prastesne nuotaika, sutrikusiu miegu ir padidėjusiu reaktyvumu į stresą. Ilguoju laikotarpiu tyrimo duomenys ilgalaikę izoliaciją sieja su ankstesniu fizinės būklės blogėjimu, ankstesniu pažintinių gebėjimų silpnėjimu ir trumpesne gyvenimo trukme“, – teigė jis.
Vienatvės epidemijos įveikimas
Nors šiandien bendrauti su kitais yra lengviau nei bet kada anksčiau, daugeliui mūsų sunku gauti pakankamai prasmingo socialinio bendravimo. Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, socialinę izoliaciją patiria vienas iš trijų vyresnio amžiaus suaugusiųjų ir vienas iš keturių paauglių, o mažumų grupėms priklausantys žmonės paprastai susiduria su papildomomis kliūtimis užmezgant ryšius su kitais.
„Mūsų visuomenė pasikeitė taip, kad sumažėjo būtinybė bendrauti su kitais žmonėmis“, – sako knygų autorė ir Sasekso universiteto psichologijos docentė dr. Gillian Sandstrom.
Dirbame nuotoliniu būdu. Prekybos centre renkamės savitarnos kasą arba apskritai į parduotuvę neiname ir užsisakome prekes internetu. Naršome socialiniuose tinkluose tuo metu, kai galėtume artimam žmogui pasakoti, kaip praėjo mūsų diena.
„Lėtai besikaupiantys išvengti bendravimo momentai galiausiai sukuria gyvenimą, kuriame galbūt mažiau trinties, tačiau kartu jis tampa ne toks turiningas, jame mažiau įvairių patirčių“, – sako Sandstrom.
Ir esmė ne vien ta, kad mums reikia reguliaresnio socialinio bendravimo (nors daugeliui mūsų jo iš tiesų reikia) – mums reikia daugiau pasitenkinimo teikiančių ryšių.
„Mūsų tyrimai rodo, kad svarbu ne vien būti tarp kitų žmonių – didžiausią naudą psichikos sveikatai ir gerovei suteikia jausmas, kad esi psichologiškai susijęs su kitais ir priklausai prasmingoms grupėms“, – sako Cruwys.
Shoka pataria siekti ryšių gilumo, o ne jų gausos.
„Keli artimi, pasitikėjimu grįsti santykiai ir bendruomenė, kuriai iš tiesų priklausote, paprastai suteikia daugiau apsaugos nei didelis paviršutiniškų kontaktų tinklas“, – sako jis.
Vis dėlto maži kasdieniai bendravimo momentai yra svarbesni, nei galite manyti.
„Pokalbis su kaimynu, trumpas akių kontaktas, padėkos žodis, pasiūlymas kam nors padėti. Kiekvienas iš jų yra trumpas signalas, kad priklausome“, – pažymi Shoka.
Prisijungimas prie grupės ar bendruomenės – choro, sporto komandos ar knygų klubo – gali padėti ugdyti priklausymo jausmą. Pasak Cruwys, būtent tai gali suteikti vieną didžiausių naudų.
„Jeigu dar neturite stipraus socialinio tinklo, pradėkite nuo mažų žingsnių ir rinkitės veiklas, kurios suteikia galimybę reguliariai ir pakartotinai bendrauti su žmonėmis, kuriuos vienija bendras interesas ar tikslas. Nes būtent bendra tapatybė, o ne vien socialinis kontaktas, greičiausiai padės užmegzti ilgalaikes draugystes ir pagerinti sveikatą“, – sako ji.
Bandymas praplėsti savo pažįstamų ratą gali atrodyti bauginantis – ypač jei jūsų gyvenamoje vietovėje grupinių veiklų pasirinkimas ribotas. Sandstrom pažymi, kad stiprinant pasitikėjimą savimi su kai kuriais žmonėmis pradėti pokalbį yra lengviau.
„Žmonės, turintys šunis, yra įpratę, kad kiti su jais užmezga kontaktą, o paslaugų teikėjai yra mokomi draugiškai pabendrauti su klientais“, – sako ji.
Kas galėtų būti vienas geriausių dalykų, kuriuos galite padaryti savo socialinei gerovei? Sąmoningai ir aktyviai puoselėti bendravimą su kitais.
„Mes lengvai įtraukiame fizinį aktyvumą į savo dienotvarkę ir planuojame valgymus, tačiau santykius paliekame atsitiktinumui“, – sako Shoka.
Jis rekomenduoja planuoti reguliarų bendravimą ir saugoti jam skirtą laiką taip pat, kaip saugotumėte miegui ar darbo įsipareigojimams skirtą laiką.
„Skaitmeninis bendravimas atlieka svarbų vaidmenį, ypač žmonėms, kurie susiduria su liga, negalia ar izoliacija, tačiau didžiausią naudą vis dar suteikia buvimas su žmonėmis gyvai“, – priduria jis.
Tačiau, kaip pabrėžia Cruwys, labai svarbu suprasti, kad šios problemos sprendimas negali būti vien vienatvę patiriančių žmonių atsakomybė.
„Tai yra kiekvieno iš mūsų atsakomybė kurti įtraukias bendruomenes, kuriose visi galėtume gauti naudos sveikatai“, – teigia ji.
Galbūt ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo paslaptis nėra tokia sudėtinga, kaip kartais galime manyti. Ne viską galima išspręsti sporto sale, papildais ar naujausiomis sveikatingumo technologijomis. Kartais vienas svarbiausių dalykų, kuriuos galime padaryti dėl savo sveikatos, yra tiesiog nepamiršti vieni kitų. Paskambinti, susitikti, pasikalbėti, prisijungti prie bendruomenės ir skirti santykiams laiko sąmoningai, o ne tik tuomet, kai jo lieka.
Nes, kaip rodo tyrimai, geri santykiai ne tik daro gyvenimą malonesnį. Jie gali padėti jį nugyventi ilgiau – ir sveikiau.
