Naujai atrastas dangaus kūnas, regis, ištrina ribą tarp planetos ir mėnulio, todėl astronomams kyla klausimas, kaip jį apskritai reikėtų vadinti.
Nuo 1992 metų, kai buvo atrastos pirmosios dvi egzoplanetos, mokslininkai aptiko jau tūkstančius planetų už mūsų Saulės sistemos ribų. Tačiau šias tolimas planetas lydintys mėnuliai iki šiol išlieka sunkiai aptinkami, nors astronomai neabejoja, kad jų Visatoje turėtų būti gausybė. Vis dėlto naujausias atradimas glumina net ir patyrusius astronomus.
Aptikto objekto masė, kaip manoma, yra maždaug tokia pati kaip Jupiterio. Tačiau neįprasta tai, kad jis skrieja aplink rudąją nykštukę – vadinamąją „nepavykusią žvaigždę“, o ši savo ruožtu skrieja aplink nedidelę žvaigždę. Tokia neįprasta trijų lygių sistema aptikta žvaigždžių sistemoje CD-35 2722, esančioje maždaug už 73 šviesmečių nuo Žemės.
Tyrimo rezultatai, liepos 22 dieną paskelbti žurnale „Nature“, atskleidžia stulbinamą Visatos objektų įvairovę ir verčia kai kuriuos astronomus iš naujo permąstyti nusistovėjusius dangaus kūnų apibrėžimus.
Naujas atradimas verčia ieškoti naujo termino
Tyrimo bendraautoris, Čilės Diego Portales universiteto astrofizikas Kevinas Hoy’us, kartu su kolegomis šį planetinės masės objektą vadina egzopalydovu. Jis tiksliai neatitinka egzomėnulio apibrėžimo, nes neskrieja aplink planetą, tačiau ir egzoplaneta jį vadinti nelabai tinka, mat jis nesisuka aplink žvaigždę.
„CD-35 sistemos sandara taip skiriasi nuo Saulės sistemos, kad terminai, kuriuos sukūrėme mūsų sistemai apibūdinti, čia tiesiog nebetinka“, – leidiniui „Science News“ sakė Hoy’us.
Pasak Mičigano universiteto astronomės Mary Anne Limbach, kuri prie šio tyrimo neprisidėjo, terminas egzopalydovas atrodo visai tinkamas. Kaip ji teigė, „astronomijai reikia termino objektams, kurie nepriskiriami nei tradicinėms planetų, nei mėnulių kategorijoms, o žodis „palydovas“ tampa vis plačiau priimamu bendriniu apibrėžimu.“
Nuo 2023 metų spalio iki 2026 metų vasario Hoy’us ir jo kolegos periodiškai stebėjo rudąją nykštukę sistemoje CD-35 2722, naudodami Čilėje esantį Labai didelį teleskopą (angl. Very Large Telescope). Per šį laikotarpį mokslininkai surinko 23 aukštos kokybės stebėjimus, leidusius užfiksuoti nežymius rudosios nykštukės svyravimus. Tokius padėties pokyčius sukelia aplink ją skriejančio objekto gravitacinė trauka, dėl kurios dangaus kūnas tarsi šiek tiek „svyruoja“.
Ką apie paslaptingą objektą atskleidė stebėjimai?
Kompiuteriniai modeliai, paremti surinktais stebėjimų duomenimis, parodė, kad vienas palydovas aplink rudąją nykštukę skrieja ištęsta, ovalo formos orbita, vieną ratą apsukdamas maždaug per 170 dienų. Skaičiuojama, kad jo masė siekia bent 0,9 Jupiterio masės.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad neatsakytų klausimų dar daug. Pavyzdžiui, gali būti, jog šis egzopalydovas iš tiesų yra gerokai masyvesnis, nei rodo dabartiniai skaičiavimai. Kevino Hoy’aus teigimu, tikėtina, kad dėl savo dydžio objektą daugiausia sudaro dujos, o ne uolienos, ledas ar metalai.
Be to, būsimi stebėjimai gali parodyti, kad šis neįprastas dangaus kūnas iš tikrųjų tėra dar viena rudoji nykštukė, sako Mičigano universiteto astronomė Mary Anne Limbach. Tokios nuomonės laikosi ir Planetų mokslo instituto Havajuose astronomas Naderis Haghighipouras, kuris tyrime nedalyvavo.
„Manau, kad visa ši sistema tėra trijų požvaigždinių objektų sistema. Jupiterio masės kūnas nėra palydovas“, – teigė jis leidiniui „Sky & Telescope“.
Mokslininkai nesutaria: mėnulis, planeta ar kažkas kito?
Kitas mokslininkas, Kembridžo universiteto astrofizikas Romanas Rafikovas, kuris taip pat nedalyvavo tyrime, į šį atradimą žvelgia kitaip. Jo nuomone, žvaigždė ir rudoji nykštukė sudaro dvinarę sistemą, todėl paslaptingasis objektas tėra planeta, skriejanti aplink vieną iš šios sistemos narių.
Pats Kevinas Hoy’us džiaugiasi, kad atradimas sukėlė diskusijas dėl dangaus kūnų klasifikavimo.
„Ši rudoji nykštukė yra puiki vieta pradėti tokią diskusiją, nes ši sistema tarsi ideali bandymų aikštelė ginčams dėl tokių apibrėžimų.
Žvaigždė neabejotinai yra žvaigždė. Rudoji nykštukė taip pat akivaizdžiai yra rudoji nykštukė. Tačiau dabar turime naują objektą, kuris yra per didelis, kad jį būtų galima aiškiai pavadinti mėnuliu“, – aiškino mokslininkas.
Anot jo, riba tarp mėnulio ir vadinamosios dvinarės planetų sistemos nėra aiški – šios kategorijos persidengia, todėl vienareikšmiškai nuspręsti, kaip tokį objektą reikėtų klasifikuoti, kol kas sudėtinga.
