Nesvarbu, ar ką tik įsigijote naują išmanųjį telefoną, ar kitą įkraunamą elektronikos prietaisą, tikriausiai norite, kad jo baterija kuo ilgiau išliktų geros būklės. Viena dažniausių tokių įrenginių problemų – baterija. Niekas nenori nuolat išsikraunančio įrenginio, todėl rūpinimasis baterijos įkrovos lygiu kartais tampa tikru galvos skausmu.
Būtent iš noro kuo ilgiau išsaugoti baterijos būklę atsirado gerai žinoma 80–20 taisyklė. Tai įkrovimo principas, kuriuo siekiama kuo labiau prailginti šiuolaikiniuose elektronikos prietaisuose naudojamų įkraunamų baterijų tarnavimo laiką. Jo esmė labai paprasta – stengtis išlaikyti baterijos įkrovos lygį tarp 20 ir 80 proc.
Kodėl tai gali turėti reikšmės? Daugelyje įkraunamų įrenginių naudojamos ličio jonų baterijos. Šiandien jos maitina daugybę mūsų naudojamų prietaisų, tačiau jų ilgaamžiškumui įtakos turi tai, kaip baterija įkraunama ir iškraunama.
Įkrovos lygiui nukritus žemiau 20 proc., baterijos cheminiai procesai gali patirti didesnę apkrovą. Kita vertus, nuolatinis įkrovimas iki 100 proc. taip pat skatina nepageidaujamas chemines reakcijas. Laikant įkrovą tarp 20 ir 80 proc., išvengiama šių kraštutinumų ir sumažinama baterijai tenkanti apkrova, todėl ji gali tarnauti ilgiau.
80–20 principą vis dažniau taiko ir didieji technologijų gamintojai. Daugelio įkraunamų įrenginių, pavyzdžiui, „Google Pixel“ telefonų, baterijos nustatymuose galima rasti funkcijų, skirtų įkrovimui valdyti.
Tokios išmaniosios funkcijos gali išmokti naudotojo kasdienius įpročius, įkrauti įrenginį iki 80 proc., kuriam laikui sustabdyti įkrovimą, o likusius 20 proc. įkrauti prieš pat rytinį žadintuvą.
Didžiausias baterijos priešas – karštis
Ličio jonų baterijoms gali pakenkti įvairūs netinkami naudojimo įpročiai, tačiau vienas veiksnys išsiskiria labiausiai – didelis karštis. Tiesą sakant, aukšta temperatūra yra viena didžiausių, nors dažnai nepastebimų, ličio jonų baterijų ilgaamžiškumo priešų.
Ličio jonų baterijos laikui bėgant natūraliai dėvisi, tačiau ilgai laikomos itin aukštoje temperatūroje jos gali patirti negrįžtamą žalą.
Baterijos viduje vykstančios cheminės reakcijos įkrovimo metu natūraliai išskiria šiek tiek šilumos. Tačiau temperatūrai pakilus per daug gali pradėti irti vidinė baterijos elementų struktūra.
Todėl planšetinį kompiuterį palikti įkaitusiame automobilyje, belaides ausines – kaitrioje vasaros saulėje, o telefonu žaisti daug išteklių reikalaujančius žaidimus tuo pat metu jį greitai įkraunant nėra gera mintis. Tokios sąlygos gali smarkiai pakenkti baterijos viduje vykstantiems cheminiams procesams, o kraštutiniais atvejais ličio jonų baterija gali net užsidegti.
Šiluminė apkrova gali negrįžtamai sumažinti didžiausią baterijos talpą gerokai greičiau nei vien įkrovos sumažėjimas žemiau 20 proc. ar pakilimas virš 80 proc.
Ką daryti, kad baterija tarnautų ilgiau?
Apsauga nuo perkaitimo yra vienas svarbiausių dalykų, kuriuos galima padaryti norint, kad elektronikos prietaisai patikimai tarnautų ne vienus metus. Kasdien tam gali pakakti kelių paprastų įpročių.
Pirmiausia, jei įrenginys įkraunamas smarkiai kaista, gali būti naudinga nuimti storą, šilumą sulaikantį dėklą. Lauke elektronikos prietaisus verta laikyti pavėsyje ir nepalikti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Taip pat, kai tik įmanoma, juos reikėtų laikyti vėsesnėje aplinkoje.
Ilgalaikei baterijos būklei apsauga nuo karščio gali būti net svarbesnė nei skrupulingas įrenginio atjungimas nuo įkroviklio vos baterijos lygiui pasiekus 80 proc.
Taigi 80–20 taisyklė gali padėti sumažinti ličio jonų baterijai tenkančią apkrovą ir ilgiau išsaugoti jos talpą. Tačiau nereikėtų pernelyg nerimauti kiekvieną kartą baterijai peržengus šias ribas. Dar svarbiau pasirūpinti, kad išmanusis telefonas, kompiuteris ar kitas įkraunamas įrenginys reguliariai neperkaistų.
