Rugpjūtis astronomijos mėgėjams dovanoja dar vieną įspūdingą reginį. Po rugpjūčio 12-ąją vykusio Saulės užtemimo ir Perseidų meteorų lietaus piko šią savaitę laukia dar vienas išskirtinis dangaus reiškinys – gilus dalinis Mėnulio užtemimas. Jį ankstyvą rugpjūčio 28-osios rytą bus galima stebėti ir Lietuvoje, tačiau norint pamatyti įspūdingiausią jo dalį teks keltis anksti ir susirasti vietą su atviru horizontu.
Štai svarbiausi dalykai, kuriuos verta žinoti apie rugpjūčio 28-osios Mėnulio užtemimą.
Užtemimas sutaps su Eršketo pilnatimi
Mėnulio užtemimai vyksta per pilnatį, o rugpjūčio pilnatis tradiciškai vadinama Eršketo Mėnuliu (angl. Sturgeon Moon).
Šis pavadinimas kilo Šiaurės Amerikoje ir siejamas su metų laiku, kai Didžiuosiuose ežeruose istoriškai būdavo ypač gausu eršketų.
Rugpjūčio pilnatis turi ir kitų tradicinių pavadinimų – ji vadinama Lūšies Mėnuliu arba Grūdų Mėnuliu.
Vis dėlto tokie pilnačių pavadinimai neturi nieko bendra su tuo, kaip Mėnulis iš tikrųjų atrodys. Pavyzdžiui, birželio Braškių Mėnulis taip vadinamas ne todėl, kad tampa raudonas kaip braškė, o todėl, kad šis metų laikas tradiciškai siejamas su laukinių braškių derliumi.
Tačiau šių metų rugpjūčio pilnatis iš tiesų gali atrodyti rausvesnė nei įprastai.
Kodėl Mėnulis nusidažys raudonai?
Mėnulio užtemimas įvyksta tuomet, kai Saulė, Žemė ir Mėnulis išsirikiuoja taip, kad Žemė užstoja Saulės šviesą, įprastai pasiekiančią Mėnulio paviršių.
Tačiau mūsų planeta neužblokuoja visos Saulės šviesos.
Saulės šviesai sklindant per storą Žemės atmosferos sluoksnį, trumpesnės mėlynos šviesos bangos išsklaidomos, o ilgesnės raudonos bangos lūžta ir nukreipiamos Mėnulio link.
Dėl šios perfiltruotos šviesos užtemusi Mėnulio dalis gali įgauti gelsvai raudoną, vario ar sodriai oranžinį atspalvį. Būtent dėl to užtemimų metu prigijo populiarus „Kruvinojo Mėnulio“ pavadinimas.
Pasauliniu mastu tai bus itin gilus dalinis Mėnulio užtemimas. Didžiausios fazės metu Žemės umbra – tamsiausia centrinė jos šešėlio dalis – uždengs apie 96 proc. į Žemę atsuktos Mėnulio pusės. Taigi kai kuriose pasaulio vietose neužtemusi liks tik labai siaura Mėnulio dalis.
Kaip vyks Mėnulio užtemimas?
Užtemimui progresuojant Mėnulis pereis kelias skirtingas fazes. Pirmiausia jis pateks į išorinį Žemės pusšešėlį. Šis pokytis gana subtilus – vienas Mėnulio kraštas ims nežymiai tamsėti.
Vėliau prasidės dalinė užtemimo fazė, kai Mėnulis pateks į tamsųjį vidinį Žemės šešėlį – umbrą. Tuomet jo diske atsiras aiškiai matomas tamsus „kąsnis“, o vis didesnė Mėnulio dalis palaipsniui įgaus rausvą atspalvį.
Galiausiai bus pasiekta didžiausia užtemimo fazė. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad Lietuvoje pasaulinio užtemimo maksimumo pamatyti nepavyks, nes tuo metu Mėnulis jau bus nusileidęs už horizonto.
Kada Mėnulio užtemimą stebėti Lietuvoje?
Lietuvoje užtemimas prasidės penktadienį, rugpjūčio 28-osios paryčiais. Pusšešėlinė fazė prasidės maždaug 4.23 val. Lietuvos laiku. Iš pradžių pokyčiai bus sunkiai pastebimi plika akimi.
Vilniuje ryškesnė dalinio užtemimo fazė prasidės apie 5.33 val. Tuo metu Mėnulis jau bus labai žemai vakarų–pietvakarių pusėje – maždaug 5,5 laipsnio virš horizonto.
Geriausias reginys Vilniuje numatomas apie 6.18 val., prieš pat Mėnuliui nusileidžiant. Tuo metu jis bus praktiškai ties horizontu, o nusileis maždaug 6.22 val. Tikrasis pasaulinis užtemimo maksimumas įvyks vėliau, kai Lietuvoje Mėnulis jau bus po horizontu.
Stebėjimo sąlygos šiek tiek skirsis priklausomai nuo Lietuvos vietovės. Pavyzdžiui, Klaipėdoje dėl vėlesnio Mėnulio nusileidimo bus galima išvysti didesnę užtemimo dalį nei Vilniuje. „Time and Date“ skaičiavimu, didžiausias matomas Mėnulio disko užtemimas sieks apie 60 proc. Klaipėdoje, 41 proc. Kaune ir Šiauliuose bei 28 proc. Vilniuje.
Mėnulis prie horizonto gali atrodyti neįprastai didelis
Kadangi vasaros pilnatis danguje juda palyginti žemai, užtemimo metu Mėnulis bus arti horizonto. Lietuvoje tai ypač aktualu prieš pat jo nusileidimą, todėl stebėjimui reikėtų pasirinkti vietą, iš kurios vakarų–pietvakarių kryptimi neužstoja pastatai, medžiai ar kitos kliūtys.
Tokia Mėnulio padėtis gali suteikti ir papildomą reginį – vadinamąją Mėnulio iliuziją. Kai pilnatis matoma arti horizonto ir šalia jos yra kraštovaizdžio objektų, pavyzdžiui, medžių ar pastatų, Mėnulis žmogaus akiai gali atrodyti gerokai didesnis nei tuomet, kai yra aukštai danguje.
Specialių akinių nereikės
Skirtingai nei Saulės užtemimą, Mėnulio užtemimą visiškai saugu stebėti plika akimi. Nereikia nei specialių filtrų, nei Saulės užtemimams skirtų akinių.
Visą reiškinį galima stebėti be jokios papildomos įrangos, tačiau įprasti žiūronai arba nedidelis teleskopas leis geriau įžiūrėti Mėnulio kraterių kraštus ir kitus paviršiaus darinius, kuriuos palaipsniui apgaubs Žemės šešėlis.
Norintiems užtemimą pamatyti Lietuvoje svarbiausia pasirinkti vietą su kuo atviresniu vakarų–pietvakarių horizontu. Kadangi Mėnulis bus labai žemai, net medžiai ar pastatai gali užstoti svarbiausią reginio dalį. Miesto šviesos pilnaties neužgoš, tačiau tamsesnėje vietoje subtilūs rausvi atspalviai gali būti lengviau pastebimi.
Taip pat, jei planuojama stebėti ilgiau, verta pasirūpinti šiltesniais drabužiais ir karštu gėrimu. Nors rugpjūtis dar vasaros mėnuo, ilgiau būnant lauke paryčiais gali būti vėsu.
Pasidalykite Mėnulio užtemimo nuotraukomis ir įspūdžiais su „DGnaujienos.lt“ – rašykite el. paštu redakcija@dgnaujienos.lt.
