2025 m. kovo mėn. viduryje žiniasklaidoje kilo tikra audra, kai Pietų Afrikos Respublikos izoliuotos SANAE IV bazės Antarktidoje tyrėjas apkaltino vieną iš devynių komandos narių smurtavimu.
Tai sukėlė daug diskusijų ir klausimų apie tai, kokį darbą mokslininkai dirba Antarktidoje, kokios ten sąlygos ir kodėl tai svarbu.
Į ką mokslininkai sutelkia dėmesį dirbdami Antarktidoje?
Šiuo metu pagrindinis tyrimų Antarktidoje dėmesys skiriamas klimato kaitai, nes Baltasis žemynas yra geras pasaulinių ciklų pokyčių barometras. Jis pasižymi unikalia ir trapia aplinka.
Tai ekstremalus klimatas, todėl jis labai jautriai reaguoja į bet kokius pasaulinio klimato ir atmosferos sąlygų pokyčius. Svarbu ir tai, kad Antarktida išlieka santykinai nepaliesta žmonių, todėl mokslininkai tirti natūralių sistemų procesus ir reakcijas.
Be to, geografinė Antarktidos padėtis leidžia atlikti mokslinius tyrimus, kurie kitur planetoje yra mažiau tinkami. To pavyzdys – darbas, susijęs su kosminiais orais (visų pirma su Saulės aktyvumo sukeltais Žemės magnetinio lauko trikdžiais).
Kosminių orų tyrimai yra svarbūs, nes Žemės magnetinis laukas gali turėti įtakos ryšių platformoms, technologijoms, infrastruktūrai ir net žmonių sveikatai.
Kiek šalių turi ten dirbančių komandų?
Šiuo metu Antarktidoje mokslinių tyrimų stotis turi apie 30 šalių, tačiau šios bazės tarnauja kur kas platesnei mokslininkų bendruomenei.
Bendradarbiavimas yra pagrindinis mokslinių tyrimų Antarktidoje komponentas, nes daugelis tyrimų vietų yra izoliuotos, logistika yra iššūkis, o ištekliai paprastai yra riboti.
Pietų Afrikos Respublikos bazėje Antarktidoje, pavadintoje SANAE IV, paprastai dirba 10-12 mokslininkų ir bazės darbuotojų.
Ši mokslinių tyrimų stotis įsikūrusi ant nunatako (iš ledyno kyšančios uolos, kuri nėra padengta ledu) vakarinėje Karalienės Matildos Žemės (norv. Dronning Maud Land) dalyje. Tai itin atoki vieta, esanti maždaug už 220 km į šalies gilumą nuo ledo šelfo.
Tyrėjai ir bazės personalas Antarktidoje lieka maždaug 15 mėnesių ir dirba šaltą ir tamsią žiemą.
Kokie buvo didžiausi atradimai?
Didžiausias Antarktidoje atliktų tyrimų atradimas buvo 1985 m. Britų antarktinės tarnybos mokslininkų atrasta ozono skylė.
Šis atradimas paskatino sukurti ir įgyvendinti Monrealio protokolą – sutartį, kuria siekiama palaipsniui atsisakyti ozoną naikinančių chlorfluorangliavandenilių (sintetinių cheminių junginių, sudarytų iš chloro, fluoro ir anglies). Tai buvo didelis proveržis siekiant pamažu atkurti ozono sluoksnį.
Antrasis svarbiausias Antarktidoje atliktas mokslinis tyrimas – ledo branduolių naudojimas praeities klimatui atkurti. Ledo branduoliuose saugomi oro burbuliukai, kurie suteikia daug informacijos apie atmosferos sąlygas laikui bėgant.
Svarbu tai, kad ledo branduoliai suteikia galimybę nepertraukiamai ir išsamiai pažvelgti į paskutinius 1,2 mln. metų.
Tai svarbu, nes tik suprasdami praeities klimatą ir Žemės reakciją į šiuos pokyčius, galime numatyti, kaip jis keisis ateityje. Tai taip pat svarbu ir dėl neišvengiamų grėsmių, kylančių dėl antropogeninės (žmogaus sukeltos) klimato kaitos.
Kokiomis sąlygomis dirba mokslininkai?
Atlikti tyrimus Antarktidoje labai sunku dėl trijų pagrindinių priežasčių: atokumo, šalčio ir dienos šviesos.
Dėl daugelio tyrimų vietų atokumo jas sunku pasiekti. Atstumai nuo riboto skaičiaus bazių Antarktidoje yra didžiuliai. Taigi, mokslo logistikos Antarktidoje užtikrinimas yra didelis iššūkis, reikalaujantis bendradarbiavimo ir planavimo.
Pavyzdžiui, Johanesburgo universiteto geologai, dirbantys iš SANAE IV bazės Antarktidoje, dažnai savaites praleidžia lauke rinkdami mėginius. Jie keliauja didelius atstumus sniegaeigiais ir išlieka savarankiški vykdydami mokslinius tyrimus sudėtingomis sąlygomis.
Šios sunkios sąlygos susijusios būtent su šalčiu. Dauguma mokslinių tyrimų atliekama tik australinės vasaros mėnesiais, kai temperatūra tampa šiek tiek pakenčiama. Be to, vasaros sezono metu galima dirbti tik trumpą laiką, nes patekimą į Antarktidą jūra riboja jūros ledo plotis ir storis.
Galiausiai, vasarą šviesi diena trunka 24 valandas, o tai pailgina darbo dieną, tačiau šios sąlygos taip pat yra trumpalaikės.
Kodėl svarbu atlikti mokslinį darbą šioje srityje?
Antarktida yra glaudžiai susijusi su pasaulinėmis sistemomis ir vaidina svarbų vaidmenį darant įtaką šioms sistemoms.
Pavyzdžiui, dėl klimato kaitos Antarktidoje smarkiai tirpsta sausumos ledas, kuris, patekęs į vandenynus, sukels jūros lygio kilimą ir pasaulinių vandenynų srovių sutrikimus.
Todėl labai svarbu geriau suprasti, kaip sausumos sistemų, pavyzdžiui, Antarktidos, reakcija paveiks vandenynų sistemas, nes galiausiai vandenynų srovių pokyčiai paveiks vandenynų mitybos tinklą.
Atsižvelgiant į klimato kaitą, jūros lygio kilimas kelia didelį susirūpinimą, nes jis turės visuotinį poveikį visuomenei, todėl labai svarbu ištirti poveikį, kad visuomenė galėtų būti atspari ir prisitaikyti.
